Pirkti automobilį, kurio niekada nematėte

Pirkimas iš tolo kainuoja laiką, pinigus ir nervus. Jis atsiperka, kai skirtumas pakankamai didelis, kad padengtų abu: ieškant retų modelių ir įrangos variantų, automobilių, kurie kitoje rinkoje nuolat pigesni, ir konfigūracijų, kurių jūsų regione tiesiog nėra. Kompaktiniam automobiliui su įprastu varikliu jis beveik niekada neatsiperka.

Išlaidas apskaičiuokite iš anksto, o ne po pirkimo: kelionę ten arba gabenimą, nepriklausomą patikrą automobilio buvimo vietoje, registracijos formalumus, prireikus trumpalaikius numerius ir draudimą pargabenimui. Jei po to lieka kelių šimtų eurų nauda, tai ne nauda, o rizika be jokio atlygio.

Ir atskirkite du atvejus, kurie dažnai painiojami: pirkimas iš prekybininko kitoje šalyje yra sandoris su įmone, kuri išmano eksportą ir dokumentus ir kurios atžvilgiu turite teisių. Pirkimas iš privataus asmens, kurio niekada nematėte, yra kas kita — čia beveik viską prisiimate patys.

Vaizdo skambutis apžiūros nepakeičia, bet pakeičia kelionę pas automobilį, kuris vis tiek nebūtų tikęs. Reikalaukite skambučio tiesiogiai, o ne atsiųstų įrašų: vaizdo įrašas, kurio nevaldote, rodo būtent tai, ką norima parodyti. Susitarkite dėl ryto, kad variklis būtų šaltas, ir iš anksto atsiųskite trumpą sąrašą to, ką norite pamatyti.

Kad skambutis tikrai vyksta tiesiogiai, galite patikrinti tarsi tarp kitko, paprašę ko nors, ko niekas negali iš anksto paruošti: nukreipti kamerą į spidometrą, paskui į valstybinį numerį, įjungti dešinįjį posūkio signalą, atidaryti variklio dangtį ir jums žiūrint ištraukti alyvos lygio matuoklį. Kas to negali ar nenori daryti, sutaupo jums kelionę.

Tai svarbiausias viso proceso žingsnis ir vienintelis, kurio nieko negalima pakeisti. Pavedkite patikrą autoservisui netoli automobilio — ne pardavėjo ir ne tam, kurį jis siūlo. Patikrą apmokate jūs, ataskaitą gaunate jūs, o pardavėjas tik pateikia automobilį.

Užsakydami tiksliai pasakykite, ko reikia, antraip gausite bendrą pastabą apie būklę. Verta paprašyti: kiekvienos kėbulo detalės lako sluoksnio storio matavimo atskirai, patikros ant keltuvo su apatinės dalies, slenksčių ir amortizatorių stovų korpusų nuotraukomis, gedimų atminties nuskaitymo su atspausdinta ataskaita, bandomojo važiavimo su ataskaita, o elektromobilio atveju — traukos baterijos būklės ataskaitos.

Pardavėjas, kuris tokią patikrą atmeta, tuo pačiu atsakė į visus tolesnius klausimus. Pardavėjas, kuris ją leidžia, nusipelnė pasitikėjimo avanso — ir, kaip taisyklė, turi automobilį, kuris patikrą išlaikys.

Prieš ką nors pasirašant, jums reikia keturių dalykų įskaitomomis nuotraukomis: abiejų registracijos liudijimo dalių (Vokietijoje — Zulassungsbescheinigung, Šveicarijoje — Fahrzeugausweis), automobilyje esančio VIN, paskutinės techninės apžiūros ataskaitos ir — jei pardavėjas privatus — asmens, su kuriuo kalbate, asmens dokumento. Vardai turi sutapti.

Jei asmens dokumente nurodytas vardas nesutampa su įrašytojo valdytojo vardu, tai dar nebūtinai sukčiavimas, bet tai atviras klausimas, į kurį prieš mokant turi būti atsakyta: rašytinis įgaliojimas, paveldėjimo teisės liudijimas, įmonė, kurios vardu kažkas veikia. Be atsakymo pinigų nėra.

Jei trūksta tos dokumentų dalies, kurioje užfiksuota nuosavybė, dažniausia priežastis — vykdomas finansavimas: ją laiko bankas. Tokį automobilį pirkti galima, bet tik įtraukus banką į eigą ir niekada vien sumokant pardavėjui.

Pagrindinė taisyklė trumpa: pinigai ir automobilis savininką keičia vienu metu. Bet koks nukrypimas yra konstrukcija, kurią kažkas pasiūlė, ir tas kažkas buvote ne jūs. Išankstinio mokėjimo privačiam asmeniui, kurio niekada nesutikote, nebūna — nei kaip avanso, nei kaip rezervacijos, nei kaip rimto susidomėjimo patvirtinimo.

Praktiški du keliai. Pirma: nuvažiuojate, pamatote automobilį, pasirašote sutartį ir pervedate iš telefono pardavėjo banko skyriuje arba perduodate sumą banke. Antra: pardavėjas yra įmonė, įrašyta įmonių registre, išrašo sąskaitą šiai įmonei ir pristato automobilį už apmokėjimą — tai verslo sandoris su apčiuopiamu kontrahentu.

Ko Carvexia platformoje nėra, verta pasakyti aiškiai: nėra eskrou (depozitinės) sąskaitos, nėra mokėjimų tvarkymo, nėra automobilio rezervavimo ir nėra istorijos patikros. Prekyvietė suveda pasiūlą ir paklausą ir nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Kas jums prekyvietės vardu siūlo mokėjimų tvarkymą, siūlo tai, ko čia nėra.

Namo automobilį galima parvežti dviem būdais, ir jie skiriasi rizika. Važiuoti patiems reiškia: automobilį matote jį perimdami, išbandote pirmame ruože ir iš karto pastebite, jei kas nors ne taip. Tam reikia kelionei skirtos registracijos — eksporto arba trumpalaikių numerių, priklausomai nuo šalies — ir draudimo, apimančio šią kelionę. Abu sutvarkote prieš išvykstant, o ne perdavimo dieną.

Gabenimas sunkvežimiu patogesnis ir brangesnis, o rizika pasislenka: automobilį pamatote tik kai jis jau stovi pas jus, o tada sutartis seniai sudaryta. Todėl šiuo atveju prieš pakraunant reikia rašytinės būklės ataskaitos su nuotraukomis, kurią parengia patikrą atlikęs autoservisas, ir krovinio važtaraščio, fiksuojančio būklę priėmimo metu. Antraip gabenimo metu atsiradusių žalų neįmanoma priskirti.

Jei automobilis iš trečiosios šalies, prisideda importas: deklaravimas, importo mokesčiai pagal automobilio vertę ir techninė apžiūra paskirties šalyje. Eiliškumas ir atsakingos institucijos aprašyti šalių vadove; galiojančius tarifus nurodo atitinkama muitinė ir niekas kitas.

Jei sutartis su įmone sudaroma išimtinai nuotolinio ryšio priemonėmis — telefonu, el. paštu, forma —, Europos Sąjungoje taikoma nuotolinių sutarčių teisė. Į ją įeina vartotojo teisė per įstatymo nustatytą trumpą terminą atsisakyti sutarties. Kiek tiksliai jis trunka, kada pradedamas skaičiuoti ir kokios taikomos išimtys, jums pasakys vartotojų teisių apsaugos organizacija arba kompetentinga institucija pardavėjo šalyje.

Čia dar du apribojimai. Pirma, sutarčiai, kuri pasirašoma pas prekybininką vietoje, ši teisė netaikoma, net jei viskas prieš tai vyko el. paštu. Antra, sutarties atsisakymas dėl automobilio nėra nemokamas: grąžinimo gabenimą apmokate patys, o už nuvažiuotus kilometrus gali atsirasti pareiga atlyginti vertės sumažėjimą.

Praktiškai tai reiškia: teisė atsisakyti sutarties yra apsauginis tinklas, o ne planas. Ji nepakeičia patikros prieš pirkimą, bet pirkimą iš verslo pardavėjo per sieną daro gerokai labiau nuspėjamą nei iš privataus.

Šie punktai nėra derybų tema. Kiekvienas atskirai baigia sandorį, nepaisant to, kaip gerai automobilis atrodo ir kaip įtikinamai skamba paaiškinimas. Tai ne griežtumas, o darbo taupymas: kas kartą pradeda daryti išimtis, jas darys ir kitame punkte.

Sąrašas surašytas ta tvarka, kuria punktai iškyla eigoje. Kas jį perskaito prieš pirmą pokalbį telefonu, atpažįsta juos pokalbyje — ir jų nereikia vėliau atkurti iš atminties, kai pinigai jau iškeliavę.

Pasiimkite ką nors kartu, numatykite dienos šviesą ir skaičiuokite dvi valandas. Pirmiausia dokumentai ir VIN, paskui automobilio palyginimas su patikros ataskaita — ne dar kartą viską tikrinti, o atsekti ataskaitos punktus ir pažiūrėti, ar nuo tada kas nors neatsirado. Po to sutartis, po to pinigai, po to raktai.

Į sutartį įrašomi tie patys punktai kaip ir bet kuriuo kitu pirkimo atveju, ir dar du, kurie atsiranda tik čia: būklė perdavimo metu su nuoroda į patikros ataskaitą ir data, kada automobilis bus išregistruotas. Ir kaina, kuri iš tikrųjų sumokama — mažesnė suma sutartyje atsirūgs vėliausiai importuojant, kai ši sutartis tarnauja kaip vertės dokumentas.