Techninė apžiūra Šiaurės šalyse ir Baltijos valstybėse

Periodinė apžiūra ES pagrindiniais bruožais reglamentuota vienodai. Direktyva 2014/45/ES nustato, kokias sritis būtina patikrinti, kaip klasifikuojami trūkumai ir kokie duomenys įrašomi į apžiūros ataskaitą. Todėl apžiūra Taline iš esmės atrodo taip pat kaip Malmėje: stabdžiai, vairo mechanizmas, matomumas, apšvietimas ir elektros įranga, ašys, ratai, padangos ir pakaba, rėmas ir kėbulas, saugos diržai ir oro pagalvės, taip pat išmetamosios dujos, triukšmas ir transporto priemonės tapatybė.

Visa kita kiekviena šalis reguliuoja pati: kas atlieka apžiūrą, kokiais intervalais automobilis pateikiamas apžiūrai, kiek ji kainuoja ir kas nutinka praleidus terminą. Kada automobilis apžiūrimas pirmą kartą ir kaip dažnai po to, visose šiose šalyse priklauso nuo amžiaus ir transporto priemonės rūšies, o taisyklės koreguojamos.

Galiojančią redakciją skelbia transporto institucijos: Švedijoje — Transportstyrelsen, Danijoje — Færdselsstyrelsen, Suomijoje — Traficom, Estijoje — Transpordiamet, Latvijoje — CSDD, o Lietuvoje — Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Kitos apžiūros data konkrečiam automobiliui nurodyta registre ir dažniausiai paskutinėje apžiūros ataskaitoje.

Ir pavadinimas yra kiekvienos šalies reikalas. Šiais terminais ieškokite atitinkama kalba:

Išskyrus Latviją, apžiūrą atlieka privačios įmonės, turinčios tam leidimą ir prižiūrimos institucijos. Švedijoje tai akredituotos apžiūros įmonės, tarpusavyje konkuruojančios; taisykles nustato Transportstyrelsen. Danijoje syn atlieka leidimus turinčios Synsvirksomheder, priežiūrą vykdo Færdselsstyrelsen. Suomijoje tai Traficom įgaliotos apžiūros vietos, Estijoje — apžiūros punktai, dirbantys Transpordiamet užsakymu, o Lietuvoje — privačios techninės apžiūros stotys, kurias prižiūri LTSA.

Latvija — išimtis: ten apžiūrą savo stotyse atlieka valstybinė Kelių eismo saugumo direkcija (CSDD) — ta pati įstaiga, kuri tvarko ir transporto priemonių registrą.

Jums kaip savininkui tai turi praktinių pasekmių. Kur konkuruoja keli teikėjai, stotį ir laiką pasirenkate patys, dažniausiai internetu, o kainos ir darbo laikas skiriasi. Reikalavimai — ne: apžiūros specialistai dirba pagal tas pačias nuostatas, ir trūkumas neišnyksta vien todėl, kad pakeičiate stotį. Ar pakartotinė apžiūra privalo vykti toje pačioje vietoje, kiekviena šalis nustato pati; tai pasako apžiūros ataskaita arba stotis.

Tikrinimo sąrašas toks pat kaip pietuose, o radiniai — ne. Ilgos žiemos, ant daugelio kelių barstoma druska, drėgnas pajūrio oras ir sniego košė, savaitėmis laikoma ratų arkose, greičiau sendina automobilio apačią. Todėl pastabos Šiaurės šalyse ir Baltijos valstybėse taip dažnai susijusios su korozija: laikančiomis dalimis, tokiomis kaip slenksčiai, išilginės sijos ir ašių bei spyruoklių tvirtinimo vietos, stabdžių vamzdeliais ir pačiais stabdžių diskais.

Stabdžių diskai nusipelno atskiro sakinio. Gale, kur stabdžiai dirba mažiau, rūdys įsitvirtina trinties paviršiuje, o stende tai pasireiškia netolygiu arba per silpnu stabdymu. Tas pats galioja spyruoklėms, kurios lūžta apatiniame gale, ir guminėms įvorėms, kurias šaltis ir druska padaro kietas ir įtrūkusias. O kadangi žiemą ilgai tamsu, kiekvienas silpnas ar neteisingai sureguliuotas žibintas yra dar svarbesnis.

Iš to išplaukia du praktiniai dalykai. Žiemą apžiūros vizitui reikia švarios apačios: automobilio, apskretusio ledu ir druskos purvu, iš apačios įvertinti neįmanoma, todėl, priklausomai nuo šalies, apžiūra tada neatliekama arba ta vieta pažymima kaip neįvertinama. O išankstinė patikra autoservise čia ypač apsimoka, nes stabdžių diskai ir spyruoklės yra dalys, kurių nespecialistas beveik nemato, o apžiūros specialistas, stovėdamas prie duobės, pamato iš karto.

ES reikalavimai skirsto trūkumus į tris kategorijas, ir visos šios šalys dirba pagal šį skirstymą. Nedidelis trūkumas užrašomas, apžiūra laikoma išlaikyta, o savininkas jį pašalina be pakartotinės apžiūros. Didelis trūkumas reiškia: neišlaikyta. Automobilį reikia suremontuoti ir per šalies nustatytą terminą vėl pateikti apžiūrai. Pavojingas trūkumas eina dar toliau — šalis gali uždrausti ar apriboti automobilio naudojimą, kol jis nebus pašalintas.

Šalies kalba tai skamba, pavyzdžiui, taip: Švedijoje po didelio trūkumo seka efterkontroll, po pavojingo — körförbud, važiavimo draudimas, įrašomas į registrą. Suomijoje rezultatas yra hyväksytty, hylätty su jälkitarkastus arba ajokielto. Danijoje pakartotinė apžiūra vadinasi omsyn, Estijoje — korduvülevaatus. Su kokiomis išimtimis automobiliu su važiavimo draudimu vis dar galima judėti, pavyzdžiui, tiesiu keliu į autoservisą ar apžiūros vietą, nustato šalies teisė, ir tai nurodyta apžiūros ataskaitoje arba institucijoje.

Svarbi ir kita medalio pusė: važiavimo draudimas atsiranda ne tik dėl radinio. Pavyzdžiui, Švedijoje automobiliui skiriamas körförbud, jei apžiūra ar pakartotinė apžiūra neįvyko laiku. Todėl, perkant automobilį iš Šiaurės šalių, verta registre pasižiūrėti, ar toks įrašas yra — su juo automobilio nepavyks tiesiog parvažiuoti namo.

Čia slypi tikrasis pirkėjų pranašumas. Kiekvienoje apžiūros ataskaitoje nurodomi nustatyti trūkumai su jų kategorija ir apžiūros metu užfiksuota rida — tai nustato ES reikalavimai, o rezultatai perduodami registro institucijai. Perskaityta už kelerius metus, tai sudaro pėdsaką: kiek automobiliu važinėta, ar apžiūras jis išlaikė iš pirmo karto ir kokie trūkumai kartojasi.

Keliose iš šių šalių dalį to galima pasitikrinti per registro instituciją pagal valstybinį numerį arba VIN: paskutinės ir kitos apžiūros datą, ar yra važiavimo draudimas, kai kur — ir ankstesnių apžiūrų rezultatus bei ridos rodmenis. Kas yra vieša, ką mato tik savininkas ir kas pasiekiama per mokamas paslaugas, sureguliuota skirtingai; pirmajame skyriuje minėtos institucijos tai pasako savo šaliai.

Ką tik išlaikyta apžiūra yra būklė tam tikru momentu, o ne pažadas: ji sako, kad tą dieną automobilis atitiko minimalius reikalavimus, bet ne tai, kaip po pusės metų bus su dylančiomis dalimis. Daugiau papasakoja pastarųjų metų ataskaitos, ir jų paprašykite pardavėjo bet kuriuo atveju. Jose atkreipkite dėmesį į tris dalykus:

Kai automobilis įvežamas į vieną iš šių šalių, prieš įregistravimą atliekama atskira registracinė patikra, nustatanti tapatybę ir techninius duomenis; kaip ji vadinama ir vyksta kiekvienoje šalyje, aprašo importo vadovai. Ji nėra tas pats, kas periodinė apžiūra. Po to automobiliui taikomas naujos šalies apžiūros ritmas, o kada turi įvykti pirmoji periodinė apžiūra, nustato jos teisė.

Ar ir kaip dar galiojanti kilmės šalies apžiūra tuomet įskaitoma, taip pat nustato naujosios šalies teisė. Nesiremkite bendra taisykle, o per įregistravimą paklauskite apie kitą apžiūros datą ir paprašykite ją pateikti raštu. Kas turi Carvexia paskyrą, gali datą įrašyti skiltyje „Mano automobiliai“ ir gauti priminimą el. paštu; terminas ten neskaičiuojamas, galioja data iš jūsų dokumentų.

Atvirkščiai galioja tas pats. Automobilis iš Švedijos, Suomijos ar Baltijos šalių, atvykstantis į Šveicariją, Vokietiją ar Austriją, ten registruojamas ir tikrinamas pagal naujos šalies taisykles; ar šviežia apžiūra iš Šiaurės šalių ten ką nors reiškia, nusprendžia registracijos institucija — tuo tvirtai nesiremkite. Ataskaitas vis tiek verta išsaugoti, taip pat senesnes: ridos rodmenys ir radiniai yra geriausia automobilio istorija, kokią toks automobilis atsiveža. Kaip apžiūra vyksta Šveicarijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, aprašyta periodinės apžiūros puslapyje.