Prieš ilgą kelionę ir prieš ilgą stovėjimą

Kasdienybėje automobilis slepia savo silpnybes. Silpnas akumuliatorius nepastebimas, kol jis kasdien įkraunamas. Padanga su nusidėvėjusiu protektoriumi laikosi, kol per liūtį nevažiuojate per kalnų perėją. Beveik nudilusių stabdžių trinkelių pakanka miestui. Tik išimtis iškelia šiuos dalykus į paviršių — ir tada visus iš karto.

Todėl pasiruošimas abiem atvejams yra tas pats veiksmas: vieną kartą pažiūrėti ten, kur kasdienybėje niekas nežiūri. Ilgai kelionei — nes tada viskas apkraunama vienu metu. Ilgam stovėjimui — nes tada vyksta procesai, kuriems kitaip trukdo judėjimas.

Patikrą verta atlikti savaitę prieš išvykstant, ir priežastis paprasta: tam, ką rasite, reikės vizito autoservise ir dalies, o išvakarėse nebus nei vieno, nei kito. Savaitė laiko radinį paverčia remontu; vienas vakaras — kelione su žinoma problema.

Padangų slėgis matuojamas, kol padangos šaltos, ir nustatomas pagal faktinę apkrovą — lipduke ant automobilio dažniausiai nurodyta ir antroji, didesnė vertė pilnai apkrautam automobiliui. Pilnai apkrauto automobilio padangų, pripūstų kaip tuščiam važiavimui mieste, šonai perkaista, stabdymo kelias ilgėja, o suvartojimas išmatuojamai didėja.

Yra paprasta taisyklė, kuri apsaugo nuo daugybės nemalonumų: viskas, kas kitu atveju būtų „kitą kartą“, tampa „dabar“, jei tas kitas kartas tektų greitkeliui kitoje šalyje. Servisas, kurio terminas sueitų kelionės metu, atliekamas prieš ją. Taip pat ir alyvos keitimas, kurio terminas jau visai netoli.

Stabdžiams tai galioja ypač. Trinkelė prie pat dilimo ribos tinka kasdienybei, bet ne leidimuisi nuo perėjos su pakrautu automobiliu, kai tie patys stabdžiai atlieka darbą, kurio kitaip niekada neatlieka. Tas pats pasakytina apie stabdžių skystį: per metus jis sugeria vandens, todėl jo virimo temperatūra krenta — ir būtent tokio leidimosi metu virimo temperatūra tampa lemiamu dydžiu.

Ir padangos. Protektoriaus ribą pasiekusi padanga ant sauso kelio nepastebima, o per liūtį dideliu greičiu tai detalė, kuri pasiduoda pirmoji. Kam šį sezoną vis tiek reikia naujų padangų, tas jas perka prieš kelionę, o ne po jos — tos pačios išlaidos, kita nauda.

Leidžiamoji bendroji masė nurodyta registracijos dokumentuose, kaip ir nuosavoji masė; skirtumas yra keliamoji galia, ir į ją įskaičiuojami ir keleiviai. Automobilis, kuriame visos vietos užimtos ir pilna bagažo, šią ribą pasiekia greičiau, nei dauguma mano. Stogo apkrovai taikoma atskira riba, ji nurodyta naudojimo instrukcijoje — į ją įskaičiuojami ir stogo skersiniai.

Kur yra svoris, ne mažiau svarbu nei kiek jo. Sunkius daiktus reikia dėti žemai ir kuo arčiau galinės ašies, ne už jos ir ne viršuje; svoris toli gale ir aukštai daro automobilį vangų vengiant kliūties, o paskui staiga nepaklusnų. Už keleivių galvų niekas neturi gulėti laisvai — lagaminas, kuris staigiai stabdant nulekia į priekį, nebėra lagaminas.

Stogo dėžė pakeičia tris dalykus iš karto: suvartojimą, elgseną esant šoniniam vėjui ir automobilio aukštį. Naują aukštį užsirašykite ant lapelio, kurį matote iš vairuotojo sėdynės, — daugiaaukštės aikštelės ir pravažiavimai po viadukais neatsižvelgia į tai, kas yra ant stogo. O priekabos kablys turi savo vertikalią apkrovą, kuri papildomai tenka galinei ašiai ir turi būti įskaičiuota.

Per kiekvieną sustojimą degalinėje apeikite automobilį: apžiūrėkite padangas, o ne tik praeikite pro šalį; pažvelkite po automobiliu, ar nėra šviežių lašų, kurių anksčiau nebuvo; ir patikrinkite krovinį, ypač ant stogo, nes skersiniai su laiku nusėda. Tai užtrunka minutę ir aptinka dalykus, kurie kaupiasi valandų valandas.

Alyvos lygį ilgos kelionės metu patikrinkite bent kartą, o jei variklis, kaip žinoma, naudoja alyvą, — dažniau. Svarbus momentas: šaltas variklis ant lygaus paviršiaus arba gamintojo nurodyta tvarka, jei automobilis lygį matuoja elektroniniu būdu. Rodmuo, nuskaitytas po dvidešimties minučių greitkelyje, nėra rodmuo.

Ilgai leidžiantis nuokalne nestabdoma nuolat, o perjungiama žemesnė pavara — variklio stabdymas gali veikti valandų valandas, frikciniai stabdžiai — ne. Jei kvepia perkaitusiais stabdžiais ar pedalas tampa ilgas, padeda tik viena: sustoti saugioje vietoje ir palaukti. Vėsinti reiškia oras ir laikas, jokiu būdu ne vanduo; šaltas vanduo ant įkaitusio disko jį deformuoja.

Stovintis automobilis nėra automobilis be nusidėvėjimo — tai automobilis su kitokiu nusidėvėjimu. Akumuliatorius išsikrauna dėl ramybės srovės, kurią naudoja kiekvienas modernus automobilis, o giliai išsikrovęs švino akumuliatorius sulfatuojasi — jis praranda talpą visam laikui, o ne tik iki kito įkrovimo.

Padangose, ten kur jos remiasi į pagrindą, atsiranda plokščia vieta, kuri po trumpo stovėjimo išsilygina važiuojant, o po ilgo — nebe. Stabdžių diskai rūdija, ir rūdys sukibdo diską su trinkele; mėnesių mėnesius užtrauktas stovėjimo stabdys gali užstrigdinti būgną ar suportą. Degalai sensta — benzinas su etanolio priedu greičiau nei dyzelinas, — o pusiau tuščiame bake kondensuojasi vanduo.

Ir du dalykai, apie kuriuos beveik niekas negalvoja. Oro kondicionierius per sandariklius praranda šaltnešį, jei kompresorius niekada neveikia ir jo veleno sandariklis lieka sausas. O šiltas variklio skyrius žiemą — mėgstamiausia aplinkinių graužikų vieta; pasekmės matyti ant laidų izoliacijos ir izoliacinių kilimėlių, o ne ant skardos.

Švarus ir sausas — ypač dugnas, jei automobilis važinėjo keliais su druska: druska veikia ir automobiliui stovint. Bakas pripildomas kuo pilnesnis, kad liktų mažai oro, kuriame galėtų kondensuotis vanduo. Tada automobiliui geriausia stovėti sausoje ir vėdinamoje vietoje; orui pralaidus uždangalas padeda, o plastikinė plėvelė kenkia, nes uždaro drėgmę.

Akumuliatorius — svarbiausias atskiras sprendimas. Palaikomasis įkroviklis yra patogiausias sprendimas, bet jam reikia elektros lizdo. Atjungimas — alternatyva, tačiau turi šalutinių poveikių, kuriuos verta žinoti iš anksto: radijo kodas, langų ir stoglangio padėtys, išmoktos vertės ir, priklausomai nuo automobilio, nustatymai, kuriuos turi atkurti autoservisas. Kurie tai, nurodyta naudojimo instrukcijoje.

Ilgai stovint drėgnoje aplinkoje stovėjimo stabdį geriau palikti atleistą; automobilis užfiksuojamas pleištais ir, jei pavarų dėžė mechaninė, įjungta pavara. Padangų slėgis padidinamas, kad plokščia vieta būtų mažesnė. O tikrai ilgam laikotarpiui tvarkingiausias sprendimas — pakelti automobilį ant atramų, nes taip vienu metu atlengvinamos padangos ir spyruoklės.

Nevažiuokite iš karto. Pirmiausia padangų slėgis ir šonų apžiūra, tada skysčių lygiai, tada žvilgsnis į variklio skyrių ir po automobiliu — ar nėra lizdų, apgraužtos izoliacijos ir skysčių pėdsakų ant žemės. Akumuliatorių tikrinkite esant apkrovai; ramybės įtampa apie pasenusį akumuliatorių pasako nedaug.

Pirmieji stabdymai jaučiasi šiurkštūs ir dunksi, nes ant diskų yra rūdžių plėvelė. Ji nusitrina — tuščiame kelyje, keliais nuosaikiais stabdymais iš eilės, o ne vienu stipriu. Jei dunksėjimas po to išlieka, rūdys yra giliau, ir tai jau autoserviso radinys, o ne įsivažinėjimo procesas.

Ir pirmoji kelionė nėra ratas aplink kvartalą. Ji turi būti pakankamai ilga, kad variklis, pavarų dėžė ir išmetimo sistema tinkamai įšiltų — tik tada išgaruoja kondensatas iš alyvos ir duslintuvo, tik tada akumuliatorius kraunamas ilgiau nei kelias minutes, ir tik tada kietųjų dalelių filtras gali užbaigti nutrūkusią regeneraciją.