PVM susigrąžinimas eksportuojant: veiksmų tvarka

Turi būti įvykdytos trys sąlygos kartu, ir jei trūksta bent vienos, klausimas baigtas. Pirma, į pirkimo kainą turi būti įskaičiuotas PVM, kurį pardavėjas nurodo atskirai. Antra, automobilis turi iš tikrųjų palikti vidaus rinką, ir tai turi būti įrodyta. Trečia, pardavėjas turi sutikti tvarkyti sandorį kaip prekių eksportą — jis to daryti neprivalo.

Trečioji sąlyga nustebina daugumą. Prekybininkas, kuris neužsiima eksportu, dažnai nežino procedūros ir nenori prisiimti atsakomybės už įrodymą — o ją jis prisiima, nes jei įrodymo negauna, mokestį vis tiek privalo sumokėti. Derantis su tokiu prekybininku, tai verta išsiaiškinti prieš derybas dėl kainos, o ne po jų.

Ir vienas patikslinimas, sutaupantis daug nervų: pinigus grąžina ne valstybė ir ne muitinė, o pardavėjas. Jis surinko mokestį, jis jį ir grąžina — kai gauna įrodymą. Klausinėti muitinėje, kur dingo pinigai, beprasmiška.

Prekybininko sąskaita už naudotą automobilį būna dviejų formų. Taikant įprastinį PVM apmokestinimą, PVM sąskaitoje nurodomas atskirai — su tarifu ir suma. Taikant maržos schemą, ten nurodoma tik bendra kaina ir nuoroda į atitinkamą teisės aktą; apmokestinamas tik skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos, ir šis mokestis atskirai nenurodomas.

Iš šio skirtumo išplaukia visa kita. Jei niekas nenurodyta, nėra ko grąžinti — ne todėl, kad kokia nors institucija tai draudžia, o todėl, kad suma, kurios reikalautumėte, neparašyta jokiame dokumente. Pagal maržos schemą apmokestinti automobiliai naudotų automobilių prekyboje paplitę, ir būtent tuose segmentuose, kuriuose perka privatūs asmenys.

Todėl klausimas pažodžiui skamba taip: „Ar sąskaita bus išrašyta su atskirai nurodytu PVM, ar pagal maržos schemą?“ Jį verta užduoti per pirmąjį pokalbį telefonu, o ne baigiamosiose derybose, nes jis apverčia dviejų pasiūlymų palyginimą. Kad pirkėjui, išvežančiam automobilį, būtų lygiavertis, pagal maržos schemą apmokestintas automobilis turi būti pigesnis už apmokestintą įprastine tvarka.

Privatus asmuo PVM neskaičiuoja, nes neprivalo jo mokėti. Jo prašomoje kainoje, tiesa, slypi kažkada kieno nors sumokėto mokesčio likutis, tačiau jis seniai nutekėjo ir nebeužfiksuotas jokiame dokumente. Grąžinti nėra ko, ir kas žada kitaip, žada netiesą.

Tai nekeičia fakto, kad paskirties šalyje importo PVM vis tiek tenka sumokėti. Būtent dėl to privatus pirkimas užsienyje yra nepalankesnis, nei atrodo: nieko neatgaunate, o paskirties šalyje vis tiek mokate. Perkant iš prekybininko su atskirai nurodytu mokesčiu, abi pusės bent iš dalies viena kitą kompensuoja.

Eiga visur panaši, ir nė vieno žingsnio negalima atlikti vėliau. Kas tik po mokėjimo paklausia, ar būtų galimas eksporto sandoris, jau nukrypo nuo tvarkos — tuomet lieka tik pardavėjo geranoriškumas, o jis nėra pagrindas skaičiavimui.

Be to, suplanuokite išvykimo laiką. Įrodymas atsiranda pareigūnų aptarnaujamame pasienio punkte ir jo darbo valandomis; kelionė sekmadienio vakarą per neaptarnaujamą sieną nesukuria jokio dokumento, taigi ir jokio grąžinimo.

Pardavėjui reikia oficialaus dokumento, kad būtent šis automobilis paliko vidaus rinką. ES šis dokumentas atsiranda iš elektroninės eksporto deklaracijos: eksporto muitinės įstaiga ją priima, išvežimo muitinės įstaiga patvirtina išvežimą, ir iš to gaunamas patvirtinimas, kuris įtraukiamas į prekybininko apskaitos dokumentus.

Mažesniam eksportui, kurio vertė neviršija muitinės nustatytos ribos, vietoj elektroninės deklaracijos numatyta žodinė deklaracija su patvirtinimu popieriuje. Automobiliui tai taikoma retai, nes automobilių vertė paprastai būna didesnė. Paklauskite muitinės įstaigos, koks būdas taikomas jūsų atveju, užuot spėlioję.

Dažniausia visiška nesėkmė šiame etape yra banali: važiuojama per neaptarnaujamą pasienio punktą arba vakare, niekas nieko nepatvirtina, ir automobilis išvežtas, bet tai neįrodyta. Po to grąžinimo praktiškai nebeišgelbėsi. Skambutis dieną prieš su klausimu, kada punktas aptarnaujamas, — štai ir visos pastangos, kurių tam reikėtų.

Yra du įprasti modeliai. Pagal pirmąjį mokate visą kainą su PVM ir atgaunate mokesčio dalį, kai gaunamas įrodymas. Pagal antrąjį prekybininkas išrašo sąskaitą be PVM ir pasilieka mokesčio dydžio užstatą, kurį grąžina gavęs įrodymą. Ekonomiškai abu variantai lygiaverčiai; abiem atvejais rizika tenka jums, kol dokumentas negautas.

Todėl į sutartį verta raštu įrašyti keturis dalykus: tikslią grąžinamą ar atlaisvinamą sumą; terminą, per kurį tai padaroma gavus įrodymą; sąskaitą, į kurią mokama; ir kas pateikia deklaraciją muitinės įstaigai. Žodinis pažadas prie prekystalio, kai sandoris vyksta per sieną, nieko nevertas.

Jei privatus asmuo vienoje valstybėje narėje perka naudotą automobilį ir parsiveža jį į kitą, PVM lieka ten, kur buvo sumokėtas. Jokio grąžinimo nėra, ir savo valstybėje papildomo PVM mokėti taip pat nereikia. Tai paprasta taisyklė, ir būtent dėl jos ES viduje apie mokesčius kalbama retai.

Naujiems automobiliams galioja priešingai: mokestis priklauso registracijos valstybei, pardavėjas išrašo sąskaitą be PVM, o jūs deklaruojate įsigijimą savo mokesčių administratoriui. Ar automobilis laikomas nauju, priklauso nuo pirmosios registracijos ir ridos ribų, kurias nurodo jūsų mokesčių administratorius.

Abiem atvejais nesikeičia viena: mokestis, kurį paskirties valstybė sieja su pirmąja registracija, tuo nepaveikiamas. Tai ne PVM, jam taikomos savos taisyklės, ir jį tenka mokėti nepriklausomai nuo to, kas buvo sumokėta pardavimo šalyje.

Blaivus skaičiavimas: tai, ką atgaunate pardavimo šalyje, paskirties šalyje didžiąja dalimi vėl sumokate kaip importo PVM. Todėl privačiam asmeniui susigrąžinimas retai yra pelnas — greičiau perkėlimas: suma atsiduria kitoje kasoje, o tarp to praeina savaitės, kai jūsų pinigai įšaldyti.

Du atvejai yra kitokie. Kas vykdo verslą ir paskirties šalyje gali atskaityti importo PVM kaip pirkimo PVM, iš tikrųjų sutaupo. O kas importuoja į valstybę, kurioje apmokestinamoji vertė mažesnė už kainą su PVM, sutaupo skirtumą. Abu klausimai skirti mokesčių konsultantui, o ne patarimų straipsniui.

Todėl praktinis patarimas paprastas: derėkitės dėl kainos, o ne dėl mokesčio. Išsiderėta nuolaida yra tikra, gaunama iš karto ir nereikalauja jokio įrodymo pasienio punkte. Grąžinimas — šalutinė tema, sulaukianti daug dėmesio, nes dalis skamba didelė, — ir duodanti mažai naudos, nes paskirties šalis ją iškart vėl pasiima.