Nuvažiuojamas atstumas žiemą: kiek jo iš tikrųjų pritrūksta

Žiemą sumažėjęs nuvažiuojamas atstumas nėra vienas reiškinys — tai trijų nepriklausomų efektų suma. Pirma, šaltas elementas atiduoda mažiau energijos ir lėčiau ją vėl priima. Antra, saloną reikia šildyti, o elektromobilyje tam nėra vidaus degimo variklio atliekinės šilumos. Trečia, padidėja pasipriešinimas važiuojant, nes šaltas oras tankesnis, padangos rieda sunkiau, o sniegas stabdo.

Šios trys dalys elgiasi skirtingai. Elementų nuostolis didžiausias važiavimo pradžioje ir mažėja, kai tik akumuliatorius įšyla. Šildymas sunaudoja maždaug pastovią galią, nepriklausomai nuo greičio, — todėl mieste procentais jis sveria kur kas daugiau nei automagistralėje. Pasipriešinimas važiuojant, priešingai, didėja kartu su greičiu ir labiausiai paveikia važiavimą automagistrale.

Kas šiuos dalykus atskiria, supranta ir tai, kodėl du to paties modelio vairuotojai nurodo visiškai skirtingus skaičius. Vienas važiuoja dešimt kilometrų į darbą ir per tą laiką šildo šaltą automobilį; kitas nuvažiuoja du šimtus kilometrų be sustojimo, o po dvidešimties minučių šildymas jam veikia jau tik mažu režimu.

Ličio jonų elemente jonai juda per skystą elektrolitą nuo vieno elektrodo prie kito. Šaltyje elektrolitas tampa klampesnis, ir judėjimas sulėtėja. Dėl to padidėja vidinė varža: su kiekvienu tekančiu amperu pačiame elemente krenta didesnė įtampa, ir ši įtampa virsta šiluma, o ne varomąja jėga.

Todėl šaltyje mažėja ne tik išgaunama energija, bet ir prieinama galia. Daugelis automobilių esant žemai temperatūrai riboja įsibėgėjimą, ir beveik visi riboja rekuperaciją: šalto elemento negalima krauti didele srove, nes kitaip ant anodo nusėda metalinis litis — procesas, negrįžtamai pažeidžiantis elementą. Tai ne programinės įrangos klaida, o apsauga.

Šis poveikis yra grįžtamas. Kai tik elementai pasiekia savo darbinį temperatūrų intervalą — apytiksliai nuo dvidešimties iki keturiasdešimties laipsnių, — talpa ir galia sugrįžta. Žiemą akumuliatoriaus talpa nesumažėja, tiesiog šaltas jis jos neatiduoda.

Vidaus degimo variklis maždaug du trečdalius sunaudotos energijos išmeta kaip šilumą; dalis jos be jokių papildomų sąnaudų šildo saloną. Elektrinė pavara veikia dideliu naudingumo koeficientu ir atitinkamai išskiria mažai atliekinės šilumos. Tai, kas šildo saloną, turi ateiti iš akumuliatoriaus.

Elektrinis varžinis šildytuvas vieną kilovatvalandę elektros paverčia lygiai viena kilovatvalande šilumos. Šildydamas atvėsusį saloną jis naudoja kelis kilovatus, vėliau mažiau. Lemia santykis su važiavimui reikalinga galia: kas mieste važiavimui vidutiniškai naudoja šešis kilovatus, o šildymui tris, praranda trečdalį nuvažiuojamo atstumo. Kas automagistralėje važiavimui naudoja dvidešimt penkis kilovatus, dėl tų pačių trijų kilovatų praranda šiek tiek daugiau nei dešimtadalį.

Šilumos siurblys šilumą perkelia, o ne gamina, ir iš kiekvienos elektros kilovatvalandės atiduoda daugiau nei kilovatvalandę šilumos. Kiek daugiau, priklauso nuo temperatūrų skirtumo, kurį jis turi įveikti, — esant nedideliam šalčiui nauda didelė, esant dideliam šalčiui ji mažėja. Ar jo papildoma kaina atsiperka, yra atskiras klausimas.

Oro pasipriešinimas proporcingas oro tankiui, o tankis didėja, kai temperatūra krenta. Tarp švelnios rudens dienos ir stipraus šalčio dienos tankio skirtumas siekia kelis procentus — važiuojant automagistralės greičiu, kai oro pasipriešinimas suryja didžiąją galios dalį, tai galima tiesiogiai išmatuoti.

Prie to prisideda riedėjimo pasipriešinimas. Žieminės padangos turi minkštesnį mišinį ir stambesnį protektorių; abu dalykai didina deformacijos nuostolius. Be to, šaltas oras padangoje reiškia mažesnį slėgį — temperatūrai nukritus kas dešimt laipsnių, slėgis juntamai sumažėja, o per minkšta padanga rieda prasčiau. Dar prisideda pažliugęs sniegas ir šlapia kelio danga.

Ši nuostolių dalis lygiai taip pat paveikia ir automobilius su vidaus degimo varikliu. Elektromobilyje ji tiesiog pastebima, nes likęs nuvažiuojamas atstumas matomas vairuotojui prieš akis kilometrais, o vidaus degimo variklio automobilio sausio sąnaudų su liepos sąnaudomis niekas nelygina.

Vieno skaičiaus nėra, o kas jį nurodo, turi omenyje konkretų važinėjimo profilį. Kaip apytikslis dydis — ir aiškiai tik kaip toks — žiemos nuostolis esant vidutiniam šalčiui ir mišriam maršrutui siekia nuo penktadalio iki trečdalio vasaros nuvažiuojamo atstumo. Važinėjant trumpus atstumus mieste atvėsusiu automobiliu jis gali būti gerokai didesnis, ilgai važiuojant automagistrale švelnią žiemą — gerokai mažesnis.

Du rodikliai jūsų situaciją parodo aiškiau nei bet kuri apytikslė taisyklė. Pirmasis — sąnaudos šimtui kilometrų, išmatuotos per savaitę sausį ir per savaitę liepą. Antrasis — ilgiausio atstumo, kurį turite nuvažiuoti be tarpinio įkrovimo, ilgis. Tik šių dviejų santykis parodo, ar žiema apskritai yra problema.

Daugumai kasdien į darbą važinėjančių žmonių ji nėra problema. Kas kasdien nuvažiuoja keturiasdešimt kilometrų ir krauna naktį, žiemos nuostolio nepastebi, išskyrus didesnę sąskaitą už elektrą. Problema jis tampa ten, kur nuvažiuojamo atstumo jau vasarą vos pakako.

Didžiausią atskirą išlaidų dalį — salono pašildymą — galima išimti iš važiavimo. Jei automobilis prijungtas prie laido ir šildomas prieš išvykstant, ši energija ateina iš elektros tinklo, o ne iš akumuliatoriaus. Automobilis pajuda šiltas, stiklai švarūs, o pirmųjų dešimties kilometrų sąnaudos atrodo kaip vasarą.

Kai kurie automobiliai tuo pačiu metu iš anksto pašildo ir akumuliatorių. Tai antrasis svertas: darbinės temperatūros akumuliatorius atiduoda visą galią, iš karto rekuperuoja ir kelyje kraunamas tokia galia, kokiai jis sukurtas. Daugelyje automobilių būtent toks pašildymas įjungiamas, kai navigacijoje nurodote greitojo įkrovimo sustojimą, — todėl verta įvesti stotelę į navigacijos sistemą, net jei kelią žinote.

Toliau — smulkmenos, kurios sumuojasi:

Šaltas akumuliatorius ne tik priima mažesnę galią, bet ir pradeda ją priimti gerokai vėliau. Greitojo įkrovimo stotelėje tai reiškia: rodoma galia gerokai mažesnė, nei žada techniniai duomenys, ir didėja tik tada, kai pati įkrovimo srovė sušildo elementus. Esant dideliam šalčiui, įkrovimo sustojimas dėl to gali trukti dvigubai ilgiau nei toks pat sustojimas vasarą.

Iš to kyla paprasta taisyklė ilgoms kelionėms: paskutinius kilometrus prieš įkrovimo sustojimą važiuokite sparčiai ir suplanuokite sustojimą navigacijos sistemoje, kad prasidėtų išankstinis pašildymas. Automobilis, atvažiavęs prie stotelės su šiltu akumuliatoriumi, stovi trumpiau nei tas, kuriam ten dar reikia sušilti.

Namuose tai nesvarbu. Esant vienuolikos kilovatų galiai, įkrovimo srovė tokia maža, kad temperatūra jos beveik neriboja — naktis ir taip pakankamai ilga. Tačiau kas neturi savo įkrovimo vietos ir žiemą reguliariai kraunasi greitojo įkrovimo stotelėse, už žiemą moka dvigubai: kartą kilovatvalandėmis, kartą laiku.

Skaičiuokite pagal žiemos, o ne pagal norminį nuvažiuojamą atstumą. Paimkite prospekte nurodytą vertę, atimkite trečdalį ir patikrinkite, ar likęs atstumas padengia ilgiausią jūsų reguliarų maršrutą. Jei taip pakanka, pakaks visus metus. Jei pakanka tik vasarą, sausį būsite nepatenkinti, kad ir koks geras automobilis būtų kitais atžvilgiais.

Du įrangos elementai žiemą vertingesni nei vasarą: šilumos siurblys ir akumuliatoriaus šildymas su išankstinio pašildymo funkcija. Daugeliui modelių abu buvo siūlomi už papildomą kainą, ir nė vieno iš jų negalima sumontuoti vėliau. Todėl perkant naudotą automobilį juos verta įtraukti į sąrašą klausimų, kuriuos reikia išsiaiškinti prieš bandomąjį važiavimą.

Ir praktinis patarimas: jei įmanoma, bandomajam važiavimui rinkitės šaltą dieną ir važiuokite tuo maršrutu, kuriuo važinėjate kasdien. Pusvalandis esant trims laipsniams šilumos apie tinkamumą kasdieniam naudojimui pasako daugiau nei bet koks nurodytas nuvažiuojamas atstumas.