Pargabenimas: trumpalaikiai, eksporto numeriai ar priekaba

Automobilis, išregistruotas pardavimo šalyje, kartu netenka ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Nuo tos akimirkos tai daiktas, kuriam viešuose keliuose ne vieta, kol kas nors vėl nepasirūpins jam draudimu ir numeriais. Viskas, kas vyksta toliau, yra atsakas būtent į šią spragą.

Kainos klausimas yra antraeilis, bet vis tiek užduodamas pirmas. Be to, tai neteisingas klausimas: žala be galiojančio draudimo kainuoja daug kartų daugiau nei brangiausias variantas, o patikrinimas pasienyje be galiojančių numerių nutraukia kelionę vietoje.

Todėl šio straipsnio tvarka tokia: pirmiausia — ką kiekvienas būdas apima draudimo požiūriu, tada — ko jis reikalauja praktiškai, ir tik pabaigoje — kuris apsimoka kokiam atstumui.

Vokietijos trumpalaikiai numeriai (Kurzzeitkennzeichen) skirti bandomiesiems ir pargabenimo važiavimams ir galioja vos kelias dienas; galiojimo pabaigos data nurodyta pačioje numerio lentelėje. Jų prašoma Vokietijos registracijos įstaigoje (Zulassungsstelle), o reikia elektroninio draudimo patvirtinimo, automobilio dokumentų ir galiojančios techninės apžiūros.

Apribojimas, dėl kurio žlunga dauguma planų, slypi ne numeriuose, o už jų esančiame draudime. Daugelis tokių polisų galioja ribotoje teritorijoje, o ribos nurodytos patvirtinime. Kas su jais važiuoja į užsienį, nors paskirties šalis ten nenurodyta, važiuoja be draudimo — ir tai supranta tik tada, kai kas nors nutinka.

Praktiškai tai reiškia: trumpalaikiai numeriai tinka kelionei Vokietijos viduje, pavyzdžiui, nuo pardavėjo iki techninės apžiūros stoties, arba per sieną, jei polisas tai aiškiai apima. Prieš sudarydami draudimą paklauskite draudiko, kurios valstybės nurodytos patvirtinime, ir paprašykite atsakymo raštu.

Eksporto numeriai (Ausfuhrkennzeichen) — atpažįstami iš raudono lauko dešinėje — išduodami, kai automobilis visam laikui išvežamas iš šalies. Importuojant būtent taip ir yra, todėl tai švariausias kelias. Kartu su jais suteikiamas šiam tikslui pritaikytas draudimas, o jų galiojimas apytiksliai siekia nuo kelių mėnesių iki maždaug metų.

Jų prašoma registracijos įstaigoje, kurioje automobilis buvo registruotas iki šiol. Reikia registracijos liudijimo I ir II dalių (Zulassungsbescheinigung Teil I ir Teil II), galiojančios Vokietijos techninės apžiūros (Hauptuntersuchung), draudimo patvirtinimo eksportui ir jūsų asmens dokumento. Senieji numeriai paliekami įstaigoje; tos pačios procedūros metu nuo jų pašalinami registracijos žymenys, ir taip pardavimo šalyje baigiasi ir prievolė mokėti automobilio mokestį.

Esminis skirtumas nuo trumpalaikių numerių — draudimo patvirtinimas. Jame aiškiai nurodytos valstybės, kuriose galioja draudimo apsauga, o eksportuojant paskirties šalis, savaime suprantama, turi būti tarp jų. Vis dėlto perskaitykite sąrašą prieš išvažiuodami — ypač jei maršrutas eina per kitas valstybes, kurios nėra nei pradžios, nei paskirties šalys.

Kas automobilį užkelia ant autovežio priekabos, pačiam automobiliui nereikia nei numerių, nei draudimo — tai krovinys. Tai vienintelis būdas, tinkantis ir nevažiuojančiam automobiliui, ir vienintelis, kai techninis gedimas kelyje nekelia rizikos.

Užtat darbo ir rūpesčių daugiau tenka velkančiam automobiliui ir jums. Lemiama yra velkančio automobilio ir priekabos junginio leidžiamoji bendroji masė: ji nulemia, ar užtenka jūsų vairuotojo pažymėjimo kategorijos, ar reikia papildomos. Kokia riba taikoma jums, nurodyta jūsų vairuotojo pažymėjime ir žinoma pažymėjimus išduodančiai institucijai — o su pakrauta priekaba ji pasiekiama greičiau, nei mano dauguma.

Automobilių pervežimo įmonė pasiima automobilį iš pardavėjo ir pastato jį prie jūsų durų. Kaina priklauso nuo atstumo, svorio ir nuo to, ar automobilis rieda ir yra vairuojamas. Tai siūloma ir kaip atskiras reisas, ir kaip papildomas krovinys jau suplanuoto pervežimo metu — antrasis variantas gerokai pigesnis, bet užtrunka ilgiau.

Užsakant verta aptarti du dalykus. Pirma: kaip automobilis apdraustas pervežimo metu, kokia suma ir nuo kokių žalų? Antra: kas priima automobilį iš pardavėjo ir pagal kokį aktą? Perdavimo aktas su nuotraukomis, pasirašytas vairuotojo ir pardavėjo, yra vienintelis dokumentas, kuris vėliau leidžia atskirti pervežimo metu atsiradusią žalą nuo ankstesnės.

Pirkiniui, kurio patys neapžiūrėjote, pervežimo įmonė vis dėlto yra prastesnis kelias — ne dėl pervežimo, o todėl, kad automobilį pamatote tik tada, kai jis jau apmokėtas ir iškrautas. Jei patys nevažiuojate, verta bent užsakyti nepriklausomą patikrą vietoje.

Pargabenimas yra vienintelė importo dalis, kai važiuojate automobiliu, kurio statusas neįprastas. Todėl jis dažnai tikrinamas, ir todėl aplankas ant keleivio sėdynės turėtų būti tvarkingas. Tai tas pats aplankas, kurio netrukus prireiks muitinės poste.

Kiekvieną lapą verta nufotografuoti telefonu. Tai nepakeičia originalo, bet išgelbsti popietę, jei kuris nors puslapis nuskrenda vėjo nešamas ar patenka į ne tą aplanką.

Jei maršrutas veda į valstybę už bendrosios rinkos ribų, kelionė yra ne vien kelionė, o deklaravimo laiko planavimas. Muitinės postas turi dirbti, kai atvykstate, o mažesnių perėjimo punktų darbo laikas nėra nei ištisinis, nei visur vienodas. Skambutis dieną prieš — pigiausia viso sumanymo dalis.

Iš to išplaukia tvarka, kurios daugelis imasi laikytis tik importuodami antrą kartą: pirmiausia nustatyti muitinės postą ir jo darbo laiką, tada suderinti automobilio paėmimo iš pardavėjo laiką, tada prašyti numerių. Kas šią grandinę pradeda nuo galo, galiausiai turi numerius, kurių galiojimas baigiasi sekmadienį.

Bendrosios rinkos viduje muitinės įforminimo nėra, bet laiko planavimo atsisakyti negalima: numerių galiojimas vis tiek baigiasi, o paskirties šalies registracijos įstaiga taip pat turi darbo laiką ir laukimo terminus.

Atstumui vienos valstybės viduje ir važiuojančiam automobiliui trumpalaikiai numeriai yra paprasčiausias kelias, jei polisas apima maršrutą. Kai tik reikia kirsti sieną ir automobilis kitoje šalyje lieka visam laikui, tinka eksporto numeriai — jie sukurti būtent šiam atvejui ir kartu sutvarko išregistravimą.

Priekaba laimi trimis atvejais: kai automobilis nevažiuoja, kai negalėjote įvertinti jo techninės būklės ir kai tai senovinis automobilis, kuriam nenorite užkrauti tūkstančio kilometrų be pertraukos. Pervežimo įmonė laimi, kai atstumas ilgas, o jūsų laikas brangesnis už jos kainą.

Ir skaičiavimas, kuris paprastai nuvertinamas: vairuoti patiems nėra nemokama. Kelionė traukiniu ar su pakeleiviu, degalai, kelių mokesčiai, nakvynė ir prarasta darbo diena greitai susideda į tiek, kiek kainuoja vieta ant ir taip važiuojančio autovežio — tik po to jaučiate nuovargį, o automobilis savo pirmąją ilgą kelionę pas jus jau yra įveikęs.