Paskirstymo diržas ar grandinė: kas svarbu perkant naudotą

Alkūninis velenas sukasi, nes jį suka stūmokliai. Skirstomasis velenas atidaro vožtuvus. Abu turi suktis griežtai apibrėžtu santykiu — keturtakčio variklio skirstomasis velenas sukasi perpus lėčiau nei alkūninis, ir ne apytiksliai, o kelių laipsnių tikslumu. Šį ryšį užtikrina arba paskirstymo diržas, arba paskirstymo grandinė.

Diržas — tai sustiprintas polimerinis diržas su dantimis, kuris sausai eina per krumpliaračius ir yra įtempiamas įtempimo ritinėliu. Grandinė — iš plieninių grandžių sudaryta grandinė, kuri veikia variklio alyvoje, yra vedama plastikiniais kreiptuvais ir įtempiama hidrauliniu įtempikliu, gaunančiu slėgį iš tepimo sistemos.

Iš to išplaukia visa kita. Diržas yra dylanti detalė su keitimo terminu: jis keičiamas anksčiau, nei nutrūksta. Grandinė nėra techninės priežiūros detalė, bet ir ne amžina — ji ištįsta, o jos įtempikliai ir kreiptuvai dyla. Skirtumas ne „laiko ar nelaiko“, o „planuotai ar netikėtai“.

Paskirstymo diržui gamintojas nurodo dvi ribas: ridą ir laiką. Galioja ta, kuri sukanka anksčiau. Laiko riba yra ta, kurią dažniausiai pražiūrima, — automobilis, per aštuonerius metus mažai važinėtas, turi aštuonerių metų diržą, o polimeras sensta nepriklausomai nuo to, ar sukasi. Kokios vertės galioja konkrečiam varikliui, nurodyta techninės priežiūros plane; du tos pačios serijos varikliai gali turėti skirtingas.

Diržo keitimas niekada nėra vien diržo keitimas. Kartu keičiami įtempimo ir kreipiamieji ritinėliai, nes jų guoliai išdirbo tiek pat laiko, o užstrigęs guolis per trumpą laiką sugadina naują diržą. Kur vandens pompą suka paskirstymo diržas — taip yra daugelyje, bet ne visuose varikliuose, — keičiama ir ji, nes jai sugedus nukenčia tas pats diržas, o darbas vis tiek tas pats.

Todėl sąskaita, kurioje parašyta tik „pakeistas paskirstymo diržas“, yra tik pusė informacijos. Išsamioje sąskaitoje nurodyta data, rida ir kiekviena sumontuota detalė atskirai.

Paskirstymo grandinė ištįsta ne todėl, kad tempiasi plienas, o todėl, kad kiekvienoje grandyje dyla kaiščiai ir įvorės. Šimtas grandžių, kurių kiekvienos laisvumas — milimetro dalis, kartu sudaro pakankamai, kad skirstomasis velenas pasislinktų alkūninio veleno atžvilgiu. Įtempiklis tai kompensuoja, kol pasiekia savo eigos galą.

Du dalykus išgirsite anksčiau, nei taip atsitiks. Pirmasis — trumpas metalinis barškesys pirmosiomis sekundėmis po šalto užvedimo: hidraulinis įtempiklis per naktį ištuštėjo, o laisva grandinė daužosi į kreiptuvą, kol susidaro alyvos slėgis. Antrasis — barškesys, kuris kinta kartu su sūkiais ir nebedingsta.

Trečiasis požymis — klaidų atmintyje. Valdymo blokas lygina alkūninio ir skirstomojo velenų jutiklių signalus ir užfiksuoja klaidą, kai jų padėtys nebesutampa, — paprastai tai būna koreliacijos klaida. Ją gali sukelti ir fazių reguliatorius ar jutiklis; grandinė yra brangiausia iš galimų priežasčių, todėl ją ir norisi atmesti pirmiausia.

Jei diržas nutrūksta arba grandinė peršoka, skirstomasis velenas sustoja, o alkūninis sukasi toliau. Ar dėl to sugenda variklis, priklauso nuo vieno konstrukcinio sprendimo: ar vožtuvai ir stūmokliai dalijasi ta pačia erdve, tik skirtingu metu, ar ne. Pirmuoju atveju — o moderniuose didelio suslėgimo varikliuose jis yra įprastas — stūmoklis atsitrenkia į atvirus vožtuvus.

Pasekmė — ne naujas diržas, o cilindrų galvutės remontas: sulenkti vožtuvai, dažnai pažeisti vožtuvų kreiptuvai, blogiausiu atveju — apgadintas stūmoklis. Todėl skirtumas tarp planinio keitimo ir gedimo yra ne kelių procentų priedas, o visai kitas mastas.

Ar konkretus variklis priklauso tiems, kuriuose stūmokliai ir vožtuvai nesusiduria, negalima nuspręsti pagal darbinį tūrį ar pagaminimo metus. Tai nurodyta autoservisams skirtuose techniniuose duomenyse būtent šiam variklio kodui, ir ši informacija verta vieno skambučio, prieš nurašant pradelstą diržo keitimą kaip paprastą derybų argumentą.

Trečioji konstrukcija jau tapo pakankamai paplitusi, kad apie ją verta žinoti: alyvoje veikiantis paskirstymo diržas. Jis yra alyvos ertmėje ir, priklausomai nuo variklio, suka skirstomąjį veleną, alyvos siurblį arba abu. Idėja — mažesnė trintis nei grandinės, užimant panašiai vietos.

Kaina už tai — priklausomybė nuo alyvos, kurios sauso diržo atveju nėra. Alyvoje veikiantis diržas pritaikytas konkrečiai alyvos specifikacijai; netinkama arba per ilgai naudota alyva ardo jo medžiagą. Tai, kas atsiskiria, nelieka diržo pavaroje, o keliauja kartu su alyva — ir kaupiasi alyvos siurblio sietelyje. Tada diržo problema virsta alyvos slėgio problema.

Praktiškai perkant tai reiškia: varikliui su alyvoje veikiančiu diržu alyvos rūšis ir keitimo intervalas nėra smulkmena, o diržo klausimo dalis. Ankstesnio savininko sąskaitose turėtų būti nurodyta alyvos specifikacija, o ne vien žodžiai „alyvos keitimas“.

Antspaudas serviso knygelėje yra nuoroda, ne sąskaita. Kas sumokėjo už diržo keitimą, turi ir tai patvirtinantį dokumentą, o jame nurodyta daugiau nei autoserviso pavadinimas.

Artėjantis diržo keitimas nėra trūkumas — tai suplanuotas darbas. Vis dėlto jis turėtų atsispindėti kainoje, nes laukia pirkėjo, o jo kainą galima nustatyti: užtenka paskambinti į autoservisą, nurodžius variklio kodą ir pagaminimo metus, kad gautumėte sąmatą, tinkamą kaip įrodymas. Įrodymas keičia kainą, tvirtinimas — ne.

Ir atvirkščiai — neseniai pakeistas diržas su išsamia sąskaita yra pardavėjo argumentas, ir pagrįstas. Parduodant verta šį dokumentą įdėti į skelbimą, užuot jo ieškojus tik tada, kai paklausia.

O dėl grandinės: barškesys, trunkantis ilgiau nei akimirką, nėra derybų punktas — tai priežastis baigti apžiūrą ir žiūrėti kitą automobilį, nebent jau yra sąmata ir kaina nustatyta pagal ją.