Paveldėtas automobilis: pasilikti, perregistruoti, parduoti

Vokietijoje ir Šveicarijoje turtas mirties momentu savaime pereina įpėdiniams – niekam nereikia nieko pasirašyti. Jei įpėdinių keli, automobilis jiems priklauso bendrai, kaip įpėdinių bendrijai: ne kiekvienam po automobilio dalį, o visiems kartu visas automobilis. Todėl parduoti, padovanoti ar perleisti jį vienam iš įpėdinių jie iš esmės gali tik visi kartu.

Austrijoje tvarka kitokia: turtas įpėdiniams pereina tik priėmus sprendimą perduoti palikimą (Einantwortung), kuriuo baigiamas paveldėjimo procesas (Verlassenschaftsverfahren). Iki tol jis priklauso palikimui. Kas pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą (Erbantrittserklärung), gali paprašyti notaro, kuris procesą veda kaip teismo komisaras, išduoti oficialų patvirtinimą (Amtsbestätigung), kuriame nurodyta jo teisė atstovauti. Kitos šalys turi savas taisykles; paprastai lemia valstybės, kurioje mirusysis paskutiniu metu gyveno, paveldėjimo teisė.

Jei paskirtas testamento vykdytojas (Šveicarijoje vadinamas Willensvollstrecker), jis automobiliu gali disponuoti vienas, kiek leidžia jo įgaliojimai. Tai daug ką supaprastina, o pirkėjui reiškia: ne kiekvienas įpėdinis gali parduoti, ir ne kiekvienas, kuris gali parduoti, yra įpėdinis.

Vieną įspėjimą verta pateikti pačioje pradžioje, nes vėliau padarinių nebeištaisysite: kol nenusprendėte, ar priimate palikimą, automobilio geriau neparduokite ir nesinaudokite juo savo reikmėms. Tokie veiksmai gali būti laikomi palikimo priėmimu ir atimti galimybę atsisakyti palikimo, kuriame skolų daugiau nei turto. Palikimo atsisakymo terminai trumpi ir skirtingose šalyse skiriasi; juos nurodo paveldėjimo bylas nagrinėjantis teismas arba kompetentinga institucija.

Draudimas nesibaigia mirus automobilio valdytojui: sutartis iš pradžių galioja toliau, o įmokos tenka palikimui. Vis dėlto apie mirtį draudikui praneškite kuo anksčiau ir kartu paklauskite, kas gali vairuoti automobilį, kol viskas paaiškės. Daugelis polisų pritaikyti konkrečiam vairuotojų ratui, ir kas į jį neįtrauktas, gali važiuoti pažeisdamas sutarties sąlygas – o įvykus žalai tai kainuoja pinigų.

Iš pradžių automobilis lieka įregistruotas mirusiojo vardu. Institucijos reikalauja pranešti apie valdytojo pasikeitimą, kai tik automobilis pereina į kitas rankas; pereinamuoju laikotarpiu tvarkingiausia jį tiesiog palikti stovėti. Jei automobilio ilgiau neprireiks, laikinas išregistravimas leidžia sutaupyti mokesčių ir draudimo: Vokietijoje tai eksploatacijos sustabdymas (Ausserbetriebsetzung) registracijos institucijoje, Šveicarijoje – valstybinių numerių deponavimas kantono kelių eismo tarnyboje (Strassenverkehrsamt), Austrijoje – išregistravimas (Abmeldung). Po to automobilis nebegali stovėti ar važiuoti viešaisiais keliais; reikia turėti vietos privačioje teritorijoje.

Prieš išregistruojant iš automobilio verta išimti tai, ko vėliau niekas neberas: dokumentus pirštinių dėtuvėje, serviso knygelę, atsarginį raktelį, stovėjimo korteles, garažo vartų pultelį. Jei automobilis buvo susietas su paskyra gamintojo sistemoje, susiejimą dažniausiai galima panaikinti per gamintojo klientų aptarnavimo tarnybą, pateikus mirties liudijimą ir paveldėjimo teisę įrodantį dokumentą.

Kas veikia kaip įpėdinis, turi galėti įrodyti, kad turi tam teisę. Registracijos institucija, draudikas, bankas ir pirkėjas klausia to paties: kas mirė, kas paveldi ir kas veikia kieno vardu? Į pirmąjį klausimą atsako mirties liudijimas, automobilio dokumentai rodo, apie kurį automobilį kalbama, o kitiems dviem klausimams skirtingose šalyse naudojami skirtingi dokumentai.

Kurį dokumentą konkrečiu atveju priims tam tikra įstaiga, ji pasakys pati; paklauskite iš anksto, užuot stovėję prie langelio su netinkamu popieriumi. Taip pat atsižvelkite į tai, kad paveldėjimo teisę įrodančiam dokumentui gauti reikia laiko. Kas pardavimą planuoja anksti, anksti jo ir prašo.

Jei automobilį nori pasilikti vienas iš įpėdinių, kiti turi sutikti, ir paprastai automobilio vertė įskaitoma dalijant palikimą. Būtent tada pagrįsta vertė padeda išvengti ginčų: rinkos vertė pagal panašius skelbimus – tas pats modelis, panašūs pagaminimo metai, panaši rida, siūlomos kainos atėmus nuolaidą derybų paraštei – arba, jei automobilis vertingas, eksperto įvertinimas. Vertė „iš akies“ – tipiška priežastis, kodėl susitarimas vėliau vėl subyra.

Perregistruojama registracijos institucijoje (Šveicarijoje – kantono kelių eismo tarnyboje), kaip ir perkant: automobilio dokumentai, paveldėjimo teisę įrodantis dokumentas, bendraįpėdinių sutikimas, asmens dokumentas ir naujojo valdytojo draudimo įrodymas, kuris šiandien institucijai dažniausiai perduodamas elektroniniu būdu. Ar prieš tai reikia atlikti techninę apžiūrą, priklauso nuo paskutinės apžiūros datos ir šalies ar kantono taisyklių; institucija jums tai pasakys dar prieš registruojantis vizitui.

Draudimas perkeliamas naujajam valdytojui arba sudaromas iš naujo pagal jo paties duomenis. Ar galima perkelti mirusiojo nuolaidą už draudimą be žalų, sprendžia draudikas pagal savo sąlygas; kai kurie tai leidžia artimiesiems, kurie įrodomai vairavo šį automobilį. Šis klausimas kainuoja vieną skambutį. O automobilį, kuris kelis mėnesius stovėjo, prieš pirmą ilgesnę kelionę verta apžiūrėti: akumuliatorių, padangas, stabdžius ir skysčius.

Jei automobilis įregistruotas užsienyje, prisideda antra teisės sistema: perregistruoti arba išregistruoti jį reikia ten, su dokumentais, kuriuos pripažįsta tos šalies institucija, o įvežimui į savo šalį taikomos įprastos taisyklės. Kai kurių šalių muitinės paveldėtiems daiktams taiko lengvatas; ar jos taikomos automobiliui ir kokiomis sąlygomis, nurodo paskirties šalies muitinė, Šveicarijoje – Bundesamt für Zoll und Grenzsicherheit (federalinė muitinės ir sienos apsaugos tarnyba).

Parduodama visų įpėdinių vardu, ir taip turi būti nurodyta sutartyje: visi kaip pardavėjai arba vienas asmuo kaip pardavėjas su rašytiniu kitų įpėdinių įgaliojimu, pridėtu prie sutarties. Pirkėjui, norinčiam perregistruoti automobilį, ši grandinė reikalinga be spragų. Trūkstant vienos grandies, jis įstrigs institucijoje, o apeitas bendraįpėdinis gali ginčyti pardavimą.

Iš anksto susitarkite, kas rodys automobilį norintiems jį apžiūrėti, kokia kaina yra žemiausia riba ir į kurią sąskaitą bus pervesta pirkimo kaina. Tvarkingiausia – palikimo sąskaita arba sąskaita, kurią visi įpėdiniai nurodė raštu. Grynieji pinigai vienam įpėdiniui – variantas, kuris tarp įpėdinių lengviausiai sukelia nepasitikėjimą.

Skelbime ir sutartyje galioja taisyklė, ypač aktuali įpėdiniams: rašykite tik tai, ką žinote arba galite įrodyti. Ar automobilis nebuvo patekęs į avariją, ar keistas paskirstymo diržas, kaip reguliariai jis buvo aptarnaujamas – po artimojo mirties to dažnai niekas tiksliai nebežino, o iš nežinojimo duotas patikinimas vis tiek įpareigoja. Geriau rašyti „pagal serviso knygelę“ arba „pagal … sąskaitą“, o kur nieko neįrodyta – aiškiai nurodyti, kad pardavėjai automobilio istoriją žino tik iš turimų dokumentų.

Carvexia platformoje pardavėjas skelbime atsako į nustatytus klausimus apie automobilį, pavyzdžiui, apie paskutinį aptarnavimą, kuriam yra sąskaita, apie žinomus defektus ar apie tai, ar už automobilį dar neišmokėtas lizingas ar paskola. Kiekviename iš šių klausimų „Nežinau“ yra numatytas atsakymas – įpėdiniams dažnai sąžiningiausias, o pirkėjams aiškesnė informacija nei sakinys, žadantis daugiau, nei kas nors gali žinoti. Pirkėjams šie atsakymai rodomi kaip pardavėjo pateikta informacija, nepatikrinta.

Skolos įeina į palikimą taip pat, kaip ir turtas. Todėl automobilio paskola, kuri mirties metu dar nebuvo išmokėta, pereina įpėdiniams, o bankas išlaiko savo užtikrinimą automobiliu – Vokietijoje dažniausiai registracijos liudijimo II dalį (Zulassungsbescheinigung Teil II), Šveicarijoje – įregistruotą nuosavybės teisės išlaikymo sąlygą (Eigentumsvorbehalt), jei tokia yra. Pirmiausia išsiaiškinkite, ar kartu su paskola buvo sudarytas likusios skolos draudimas; mirties atveju jis gali padengti visą likusią sumą ar jos dalį. Atsakymas yra paskolos sutartyje, arba jį suteiks bankas.

Jei automobilį ketinama parduoti, galioja ta pati tvarka kaip ir bet kuriam finansuotam automobiliui: raštu paprašykite banko nurodyti išpirkimo sumą; pirkėjas šią sumą moka tiesiai bankui, o likutį – įpėdiniams; bankas grąžina dokumentą arba duoda sutikimą; tik tada perduodami automobilis ir dokumentai. Tai, kad paskola neišmokėta, skelbime verta nurodyti nuo pat pradžių.

Lizinguojamas automobilis nepriklauso palikimui – jis priklauso lizingo davėjui; palikimui priklauso sutartis. Įpėdiniai jo parduoti negali. Daugelio lizingo sąlygose mirties atvejis aiškiai reglamentuotas, pavyzdžiui, numatyta teisė nutraukti sutartį anksčiau laiko, o kai kurie lizingo davėjai leidžia įpėdiniui perimti sutartį, jei jis atitinka jų vertinimo reikalavimus. Kokie yra keliai – grąžinimas, išpirkimas, perėmimas, – pasakys lizingo davėjas. Kreipkitės į jį anksti, nes įmokos ir draudimas mokami toliau, kol randamas sprendimas.