Pasiųsti kitą: pirkimas ir paėmimas su įgaliojimu

Kasdienėje kalboje abu atvejai vadinami „pasiųsti žmogų“, teisiškai tai du skirtingi vaidmenys. Pasiuntinys tik perduoda tai, ką jūs patys nusprendėte: priima automobilį, raktelius ir dokumentus, patvirtina gavimą ir išvažiuoja. Atstovas, priešingai, sprendžia vietoje jūsų vardu — jis sudaro sutartį, susitaria dėl defekto, sutinka su kaina. Abu variantai galimi, bet antrajam asmeniui reikia kur kas platesnių įgaliojimų, o tai, ką jis pasirašo šių įgaliojimų ribose, įpareigoja jus.

Iš to išplaukia svarbiausia šio straipsnio rekomendacija: patys nuspręskite tai, ką galima nuspręsti iš anksto. Pirkimo–pardavimo sutartį galite su pardavėju suderinti ir pasirašyti iš anksto — kiekviena pusė pasirašo, nuskenuoja ir išsiunčia savo egzempliorių, o originalai pasikeičiami paimant automobilį. Tada žmogui, kuris nuvažiuoja, belieka patikrinti, paimti ir pasirašyti, kad gavo, o jo įgaliojimas tampa trumpas ir aiškus.

Jei sutartį vis dėlto reikia sudaryti vietoje, nes pardavėjas to reikalauja arba nes būklę galima įvertinti tik ten, pasiųskite žmogų, kurio sprendimu pasitikite, ir ribas nubrėžkite ant popieriaus. Kaip patikrinti automobilį nuotoliu — vaizdo skambutis, nepriklausomas servisas, priežastys nutraukti —, aprašyta straipsnyje apie pirkimą neapžiūrėjus. Čia kalbama apie įgaliojimą ir viską, kas su juo susiję.

Įgaliojimas automobiliui pirkti nėra bendrasis įgaliojimas, o sąrašas. Kuo tiksliau jame nurodyta, ką įgaliotas asmuo gali daryti, tuo mažiau diskusijų vietoje — tiek su pardavėju, kuris nori žinoti, ar sudaro įpareigojantį sandorį su šiuo asmeniu, tiek su institucija, kuri nori žinoti, ar gali priimti prašymą jūsų vardu. Formuluotė „visais reikalais“ nieko nenuramina; ji institucijas veikiau daro įtarias.

Automobilis nurodomas VIN kodu, o ne marke ir spalva. Be to — abu asmenys su pilnu vardu ir pavarde, gimimo data, adresu ir asmens dokumento numeriu, pardavėjas su vardu ir adresu, vieta ir data bei laikotarpis, kuriam įgaliojimas galioja. Įgaliojimas be pabaigos datos galioja, kol jį atšauksite, o kas jį kartą išleido iš rankų, nežino, kur visur guli kopijos.

Pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju esate jūs, su papildymu, kad jus atstovauja: įgalioto asmens vardas ir įgaliojimo data. Įgaliotas asmuo pasirašo savo vardu ir su žyma, pavyzdžiui, „kaip atstovas“, niekada ne jūsų vardu. Įgaliojime turėtų būti išvardyta:

Tarp privačių asmenų įgaliojimas automobiliui pirkti daugelyje šalių nereikalauja jokios formos; užtenka parašo. Institucijos dažnai griežtesnės. Registracijos įstaiga, kelių eismo tarnyba ar muitinė pati nusprendžia, kokią formą priima prašymui jūsų vardu: savo formą, raštišką įgaliojimą su jūsų asmens dokumento kopija arba parašą, kurį patvirtino notaras ar institucija.

Patvirtinimas liudija tik tai, kad parašas jūsų, o ne tai, kas parašyta tekste. Jei dokumentas bus naudojamas kitoje valstybėje, papildomai gali būti reikalaujama apostilė, patvirtinanti, kad patvirtinimą išdavė įgaliota institucija. Ar to reikia, žino tik įstaiga, kuri dokumentą galiausiai priims. Paklauskite jos iš anksto, geriausia raštu, ir atsakymą pridėkite prie įgaliojimo.

Kalba yra antras suklupimo akmuo. Įgaliojimas lietuvių kalba Lenkijos ar Prancūzijos institucijai mažai padeda. Saugiausia — dvikalbė versija dviem stulpeliais, jūsų kalba ir šalies, kurioje jis bus pateikiamas, kalba. Kai kurios įstaigos vis tiek reikalauja patvirtinto vertimo; tai irgi vienas iš klausimų, kuriuos užduodate iš anksto.

O asmens dokumentas: įgaliotas asmuo su savimi turi savo originalą. Jūsų dažniausiai reikia kopijos, kai kurios institucijos nori matyti originalą. Ant kopijos užrašykite, kam ji skirta — „tik pateikti perkant automobilį, kurio VIN kodas …“ —, tada ji niekam kitam netinka.

Jūsų siunčiamas asmuo neturėtų vežti pinigų — nei grynųjų, nei čekiu — ir nemokėti iš savo sąskaitos, kad vėliau jam kompensuotumėte. Grynuosius pinigus ties siena virš įstatyminės ribos reikia deklaruoti arba paprašius nurodyti, jie gali pasiklysti ar būti pavogti, ir tai paslaugą paverčia rizika, kurios niekas neapdraudžia. Mokėjimas iš jo sąskaitos sukelia painiavą, kas iš tikrųjų pirko — sąskaitoje, muitinėje ir ginčo atveju.

Švarus kelias: mokate patys, iš savo sąskaitos į sąskaitą, kurios savininkas yra pardavėjas — geriausia tuo metu, kai įgaliotas asmuo yra vietoje. Jis jums paskambina ir patvirtina, kad automobilis, VIN kodas ir dokumentai sutampa; jūs inicijuojate mokėjimą momentiniu pervedimu, kur abu bankai tai siūlo; pardavėjas gautą sumą mato savo pačių bankininkystės programėlėje. Tik tada perduodami rakteliai ir dokumentai. Taip taisyklė „pinigai ir automobilis vienu metu“ išlieka, nors jūsų nėra.

Pardavėjui tokia situacija neįprasta, ir jis turi pagrindą būti atsargus: tariamai atsiųstas žmogus su mokėjimo patvirtinimu telefone yra žinomas sukčiavimo modelis. Todėl atstovavimą paskelbkite anksti, nurodykite asmens vardą ir dokumento numerį, iš anksto atsiųskite jam įgaliojimo skenavimą ir sutikite, kad raktelius jis atiduos tik tada, kai pinigai galutinai bus jo sąskaitoje. Pardavėjas, kuris to reikalauja, nėra įtarus, o kruopštus.

O vietoje esančiam asmeniui galioja: jis nemoka nieko, kas iš anksto nesusitarta su jumis — jokio transporto, tvarkymo ar registravimo mokesčio, kuris staiga tampa mokėtinas. Jei atsiranda naujas reikalavimas, jis jums paskambina, prieš kam nors įvykstant.

Perduodant įgaliotas asmuo yra jūsų akys. Todėl duokite jam ne tik įgaliojimą, bet ir sąrašą, ką tikrinti: VIN kodą ant automobilio ir dokumentuose, ridą, raktelių skaičių ir veikimą, dokumentų išsamumą, būklę aplinkui. Ko jis nepastebi, nepastebės niekas, o po išvažiavimo tai jūsų reikalas.

Perdavimo aktą jis pasirašo jūsų vardu, savo vardu ir su žyma, kad veikia remdamasis nurodytos datos įgaliojimu. Įgaliojimo kopija lieka pas pardavėją. Taip abiem pusėms įrodoma, kas ką perdavė ir priėmė — o pardavėjas turi įrodymą, kad perdavė tinkamam asmeniui.

Nuotraukas ir skenavimus jis atsiunčia dar iš kiemo, prieš išvažiuodamas. Jei kas nors nesutampa — dalies dokumentų trūksta, vienu raktu mažiau nei susitarta, dega įspėjamoji lemputė, kurios skelbime nebuvo —, jūs telefonu nusprendžiate, ar automobilis vis tiek vyksta kartu. Vietoje esantis žmogus neturėtų to spręsti vienas; tam jam nustatėte ribas. Atgal turi grįžti:

Būtent institucijų reikaluose įgaliojimai dažniausiai strigsta — ne todėl, kad atstovavimas draudžiamas, o todėl, kad kiekviena įstaiga turi savo formas, savo reikalavimus formai ir savo dokumentus. Daug registracijos institucijų pateikia savo įgaliojimo formą. Jei tokia yra, naudokite ją, o ne savo parašytą; joje yra būtent tie duomenys, kurių klausiama prie langelio.

Pardavimo šalyje dažniausiai kalbama apie išregistravimą ir numerius pargabenimui. Abu dažnai sutvarko pardavėjas arba paimantis asmuo, ir abu priklauso nuo draudimo, galiojančio būtent šiai kelionei. Iš anksto išsiaiškinkite, kieno vardu registruoti numeriai ir draudimas ir ar draudimas apima kiekvieną, kuris vairuos automobilį. Kokie yra keliai, aprašyta straipsnyje apie pargabenimą.

Paskirties šalyje kitas asmuo gali prašyti registracijos jūsų vardu, jei institucija leidžia atstovavimą, o dauguma leidžia. Kai kuriuos dokumentus vis tiek turite pasirašyti patys — pavyzdžiui, tiesioginio debeto įgaliojimą, jei transporto priemonių mokestis nuskaitomas iš jūsų sąskaitos, arba deklaracijas, susijusias su jumis asmeniškai. Prieš vizitą paklauskite kompetentingos įstaigos, kuriuos lapus ji nori iš jūsų asmeniškai, ir duokite juos pasirašytus.

Ir pabaigai — įgaliojimo pabaiga: įgaliojimo su pabaigos data ir VIN kodu nieko kito negalima panaudoti, net jei kopijos lieka institucijose ar pas pardavėją. Susigrąžinkite originalą, kai tik automobilis užregistruojamas jūsų vardu, ir laikykite jį su pirkimo dokumentais — vėliau jis paaiškina, kodėl perdavimo akte yra kitas vardas nei jūsų.