Pirkimo–pardavimo sutartis per sieną: kalba, teisė, valiuta

Turinio požiūriu automobilio pirkimo–pardavimo sutartis lieka ta pati, nesvarbu, ar pirkėjas ir pardavėjas gyvena tame pačiame mieste, ar dviejose šalyse: šalys, identifikavimo numeris (VIN), rida, užtikrinimai, žinomi trūkumai, kaina, perdavimas. Kas iš to ir kaip turėtų būti įrašyta, aprašyta straipsnyje apie pirkimo–pardavimo sutartį. Siena neprideda naujo turinio, bet padaro neaiškius keturis dalykus, kurie šalies viduje savaime aiškūs: kokia kalba sutartis galioja, kokia teisė jai taikoma, kokia valiuta mokama ir kur bei kada automobilis pakeičia savininką.

Kiekvienam iš šių klausimų yra įstatyminis atsakymas, net jei niekas nesutarta. Tačiau jis slypi tarptautinės privatinės teisės taisyklėse, kurias žino nedaugelis, ir ne visada būna toks, kokį abi pusės tyliai numanė. Todėl atsakymus verta aiškiai įrašyti į sutartį. Tai užima keturis sakinius, ir jie pateikti šio straipsnio pabaigoje.

Šiame straipsnyje mechanizmas aprašomas bendrai, ir jis nepakeičia teisinės konsultacijos. Jei automobilis brangesnis, trumpa advokato, automobilininkų klubo ar vartotojų konsultacijos tarnybos savo šalyje konsultacija yra gerai investuoti pinigai. Carvexia nėra jokios pirkimo–pardavimo sutarties šalis; sutartis sudaroma tarp jūsų ir pardavėjo.

Sutartis, kurios viena pusė negali perskaityti, bet kuriame vėlesniame ginče yra silpniausia vieta. Įprastas sprendimas — dvikalbė versija dviem stulpeliais, sakinys prie sakinio: kairėje pardavėjo kalba, dešinėje pirkėjo. Jei abu gerai moka trečią kalbą, pavyzdžiui, anglų, tinka ir viena versija ta kalba — bet tik jei abu iš tikrųjų gali ja skaityti, o ne tik mandagiai linkčioja.

Dvi versijos gali prieštarauti viena kitai, nors niekas to nesiekė. Toks posakis kaip „nepatekęs į avariją“ ar „nupirkta tokia, kokia apžiūrėta“ kiekvienoje kalboje turi kitokį atspalvį ir kiekvienoje teisės sistemoje — kitokią reikšmę. Todėl reikia sakinio, kuri versija lemia, jei jos skiriasi. Paprastai prasminga rinktis tos teisės, kuri turi būti taikoma, kalbą: sutartis pagal Vokietijos teisę su lemiamąja lenkiška versija verčia teismą aiškinti lenkišką sąvoką pagal Vokietijos taisykles.

Mašininis vertimas tinka kaip juodraštis, bet blogai tinka kaip galutinė versija. Prieš pasirašydami duokite versiją užsienio kalba perskaityti žmogui, kuriam ta kalba gimtoji, — ypač sakinius apie trūkumus, atsakomybę už trūkumus ir mokėjimą. Ir nepamirškite paskirties šalies institucijos, kuri taip pat gali norėti perskaityti sutartį: kai kurios registracijos ir muitinės įstaigos reikalauja vertimo, kartais patvirtinto.

Jei nesusitarta kitaip, įprastinei pirkimo–pardavimo sutarčiai Europoje paprastai taikoma šalies, kurioje pardavėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą, teisė. Taip ES viduje numato Romos I reglamentas, ir pagal tą patį principą Šveicarijos teismas sprendžia pagal Federalinį tarptautinės privatinės teisės įstatymą. Taigi jei privačiai perkate iš privataus asmens Italijoje, be papildomo susitarimo taikoma Italijos teisė su savomis atsakomybės už trūkumus, terminų ir atsakomybės pašalinimo taisyklėmis.

Abi pusės taip pat gali pasirinkti taikytiną teisę, ir tam pakanka vieno sakinio. Tai ypač verta daryti, kai situacija nevienareikšmė: kai automobilis stovi ne ten, kur gyvena pardavėjas, kai perdavimas vyksta trečiojoje šalyje arba kai pardavėjas kaip tik keičia gyvenamąją vietą. Tada įstatyminis atsakymas yra ne toks akivaizdus, kaip abu mano.

Jei perkate kaip vartotojas iš prekybininko, galioja svarbi išimtis. Jei prekybininkas savo veiklą nukreipia į jūsų šalį — reklamuojasi joje arba jo pasiūlymas aiškiai skirtas pirkėjams iš jūsų šalies, — paprastai išlaikote savo gyvenamosios vietos šalies imperatyviųjų vartotojų apsaugos taisyklių teikiamą apsaugą, net jei sutartyje pasirinkta kita teisė. O jei savo iniciatyva nuvykstate pas prekybininką į užsienį ir ten perkate, dažniausiai taikoma jo teisė. Jei dvi įmonės iš skirtingų valstybių perka viena iš kitos, papildomai gali būti taikoma JT konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo–pardavimo sutarčių, jei sutartimi jos taikymas nepašalintas.

Nuo teisės klausimo reikia atskirti klausimą, kur būtų kreipiamasi į teismą. Tam taip pat yra taisyklės — ES viduje atskiras reglamentas, santykiuose su Šveicarija — Lugano konvencija, — ir ten vartotojai prekybininkų atžvilgiu taip pat turi ypatingą apsaugą. Tačiau svarbesnė už bet kurią sąlygą lieka praktinė įžvalga: sutarčiai, po kurios perdavimo nebelieka nieko neišspręsto, teismo nereikia.

Kaina į sutartį įrašoma su valiuta, ir tik viena. Tai nėra savaime suprantama, kai pardavėjas skelbime kainą nurodo frankais, o pirkėjas skaičiuoja eurais, ar atvirkščiai. Jei sutartyje nurodytas skaičius be valiutos arba šalia vienas kito įrašytos dvi sumos dviem valiutomis, neaišku, kuri galioja, kai tik kursas tarp pasirašymo ir mokėjimo pasikeičia, — o jis keičiasi.

Todėl įrašykite, kokia valiuta kaina mokėtina ir kas laikoma sumokėta. Aiškiausia formuluotė: pirkimo kaina laikoma sumokėta, kai visa suma sutarties valiuta įskaityta į pardavėjo sąskaitą. Taip kartu išsiaiškinama, kad valiutos keitimo ir pervedimo išlaidos tenka pirkėjui, nes svarbu, kas ateina, o ne kas išsiųsta. Jei norite tai paskirstyti kitaip, tai reikia aiškiai įrašyti.

Jei išimties tvarka mokama kita valiuta, reikia kurso su šaltiniu ir data, pavyzdžiui, Europos centrinio banko orientacinio kurso nurodytą dieną. „Dienos kursu“ be šaltinio nėra susitarimas, nes kiekvienas bankas turi savo dienos kursą. Prie to dar reikia mokėjimo dienos ir taisyklės, kas bus, jei pinigai iki tol neatkeliaus: perdavimas atidedamas arba pardavėjas gali atsisakyti sutarties. Iš ko susideda valiutos keitimo išlaidos ir kada užsifiksuoti kursą, aprašyta straipsnyje apie pirkimo kainą užsienio valiuta.

Kažkuriuo metu pereina rizika: nuo tos akimirkos už tai, kas nutinka automobiliui, atsako pirkėjas. Daugelyje teisės sistemų tai perdavimo momentas, bet ne visose — pavyzdžiui, Šveicarijos prievolių teisė (Obligationenrecht) iš principo leidžia naudai ir rizikai pereiti jau sudarius sutartį, jei nesusitarta kitaip. Šalies viduje tai beveik nesvarbu, nes pasirašymas ir perdavimas dažnai vyksta tą pačią popietę. Per sieną tarp jų dažnai praeina kelios dienos, nes pirkėjas rūpinasi numeriais, užsako transportą ar dar turi atvykti.

Todėl įrašykite, kur ir kada vyks perdavimas ir kad rizika pereina tik faktiškai perdavus automobilį. Iki tol automobilis lieka pas pardavėją, apdraustas jo draudimu, ir juo važiuojama tik tiek, kiek būtina. Rida sutarties sudarymo metu su nedideliu rezervu kaip viršutinė riba apsaugo nuo staigmenos, kad parduotas automobilis dar spėjo išvykti atostogų.

Jei automobilį pasiima vežėjas, atsiranda trečias dalyvis. Jei perkate kaip vartotojas iš prekybininko ES ir transportą organizuoja jis, rizika jam tenka tol, kol automobilis jus pasiekia. Jei patys užsakote vežėją, kurio jis nesiūlė, rizika paprastai jums pereina jau perdavus automobilį vežėjui. Tarp privačių asmenų tai lemia taikytina teisė — dar viena priežastis ją užfiksuoti. Bet kuriuo atveju prieš pakraunant reikėtų surašyti būklės aktą su nuotraukomis, kurį pasirašo vairuotojas.

Per sieną sutartis yra ne tik įrodymas tarp šalių, bet ir dokumentas, kurį skaito institucijos. Įvežant per muitų sieną, muitinė mokesčius apskaičiuoja pagal vertę, kurią rodo sutartis ir mokėjimo dokumentas. Paskirties šalies registracijos institucija nori matyti, kad esate savininkas. Kokių duomenų tam reikia, nustato valstybė, kurioje dokumentas pateikiamas, o ne ta, kurioje jis pasirašytas.

Kai kurie reikalavimai pasitaiko dažnai: abiejų šalių vardai, pavardės, adresai ir asmens dokumentų numeriai, įmonių — registracijos numeris, identifikavimo numeris (VIN), kaina su valiuta, vieta ir data, parašų originalai. Kai kuriose valstybėse perregistravimui pardavėjo parašas turi būti oficialiai patvirtintas, kitos vietoj laisvos formos sutarties reikalauja atskiros formos. Aktualų sąrašą pateikia paskirties šalies registracijos institucija, o įvežant — ir muitinė. Paklauskite prieš pasirašydami: pardavėjas, kuriam institucijai reikia pasirašyti dar kartą, perdavimo metu yra šalia, o po trijų savaičių kitoje šalyje — jau ne.

Ir įrašykite kainą, kuri iš tikrųjų sumokama. Sumažinta suma krenta į akis įvežant, kai sutartis ir mokėjimo dokumentas guli vienas šalia kito, ir ji silpnina jūsų poziciją dėl bet kokio trūkumo. Keturi sakiniai, kurių reikia sutarčiai per sieną: