Pereiti prie turinio
Grįžti į vadovus

Kelyje

Taršos zonos kelyje namo: lipdukas, registracija, kamera

6 min. skaitymo

Kas automobilį pasiima užsienyje, dažnai namo važiuoja per tris ar keturias šalis su numeriu, kuris egzistuoja tik nuo vakar. Problema retai būna greitkelis — problema yra miestai. Čia aprašyti trys modeliai, pagal kuriuos Europoje veikia mažos taršos zonos, ir kaip nutiesti maršrutą, kad paskui neatkeliautų bauda.

Trys būdai kontroliuoti zoną

Mažos taršos zonų tikslas visur tas pats: neįleisti daug teršiančių automobilių į tankiai užstatytas miesto teritorijas. Tačiau tai, kaip jos kontroliuojamos, skiriasi priklausomai nuo šalies, ir nuo to priklauso, ką turite sutvarkyti prieš kelionę.

Visoms zonoms bendra tai, kad svarbi Euro norma ir variklio tipas, o ne automobilio amžius ar būklė; dyzeliniai automobiliai beveik visur vertinami griežčiau nei tos pačios normos benzininiai. Bendra ir tai, kad jos viena kitos nepripažįsta: Vokietijos lipdukas negalioja Prancūzijoje, prancūziškas — Vokietijoje, o registracija Belgijoje nepadeda jokioje kitoje šalyje. Jos kontroliuojamos pagal tris modelius, o kai kurie miestai juos derina:

  • Lipdukas ant stiklo: automobilis turi lipduką su savo klase, tikrinama sustojus ar stovint. Pavyzdžiai — Vokietijos taršos lipdukas (Umweltplakette) ir Prancūzijos Crit'Air lipdukas.
  • Išankstinė registracija: numeris prieš įvažiuojant užregistruojamas mieste, kamera tikrina, ar jis yra sąraše. Pavyzdžiai — Belgijos zonos Briuselyje, Antverpene ir Gente automobiliams su užsienio numeriais.
  • Kamera su registro duomenų sutikrinimu: kamera nuskaito numerį, sistema užklausia automobilio duomenis transporto priemonių registre, registruotis nereikia. Pavyzdys — Nyderlandų zonos.

Euro norma nurodyta COC

Visi trys modeliai klausia to paties: pagal kokį išmetamųjų dujų standartą automobilis buvo patvirtintas. Jis lemia, ar gausite lipduką ir kokį, ar bus priimta registracija ir kaip jus klasifikuos kamera. Jei šio duomens nėra, klasifikuojama pakaitiniu būdu, dažniausiai pagal pirmosios registracijos datą, ir šis pakaitinis sprendimas retai būna jums palankus.

Patikimiausias šaltinis yra atitikties sertifikatas, COC. Išmetamųjų teršalų duomenų skiltyje ten nurodyta, pagal kokį reglamentą automobilis patvirtintas, dažnai papildomai nurodant lygį. Vienodo ES formato registracijos liudijime tam skirtas laukas V.9; ar ir kaip jis užpildytas, skiriasi priklausomai nuo šalies, o kai kuriuose dokumentuose vietoj normos nurodytas tik kodas.

Todėl COC verta pasiimti jau kelionei namo, o ne tik registracijai. Ir todėl verta išsiaiškinti normą dar prieš pirkimą. Carvexia platformoje išmetamųjų dujų standartas nurodomas skelbimo techniniuose duomenyse, jei pardavėjas jį įrašė; tai pardavėjo pateikta informacija, ir ji nepakeičia žvilgsnio į dokumentus. Prieš išvažiuodami paprašykite atsiųsti registracijos liudijimo arba COC nuotrauką.

Lipdukas: užsisakyti ir užklijuoti iš anksto

Lipdukas yra fizinis daiktas, todėl tai lėčiausias iš trijų modelių. Jis užsakomas, patikrinamas ir siunčiamas paštu arba atsiimamas išdavimo punkte šalyje — Vokietijoje, pavyzdžiui, registracijos įstaigose, techninės apžiūros stotyse ir daugelyje autoservisų. Jis galioja tik tada, kai priklijuotas ant stiklo; lipdukas daiktadėžėje nieko neįrodo.

Ir Vokietijos, ir Prancūzijos lipduke nurodytas valstybinis numeris. Tai esminė problema pargabenant automobilį: ant nupirkto automobilio esantis lipdukas išduotas pardavėjo numeriui. Jei važiuojate su kitu numeriu, jis negalioja, o naujo lipduko numeriui, kuris atsiras tik paėmimo dieną, paštu laiku gauti beveik neįmanoma.

Ten, kur lipdukai išduodami vietoje, tai kartais pavyksta išspręsti dar paėmimo dieną. Iš anksto paklauskite išdavimo punkte, kokių dokumentų jiems reikės jūsų numeriui ir ar iš jų matyti norma. Jei nepavyksta, lieka maršrutas.

Iš anksto užregistruoti numerį

Antrasis modelis reikalauja ne lipduko, o įrašo. Numerį internetu užregistruojate mieste ar regione, įkeliate automobilio dokumentus ir tik gavę patvirtinimą galite įvažiuoti. Belgijoje užsienio automobilių registracija oficialioje įstaigoje yra nemokama; svetainės, kurios už tai ima pinigus, yra tarpininkai.

Apdorojimas užtrunka. Registracija, išsiųsta vakare prieš pravažiavimą, gali būti dar nepatvirtinta, kai atvyksite. Skaičiuokite dienomis, ne valandomis.

Be to, ji galioja ne visoje šalyje. Belgijoje vienos registracijos pakanka Flandrijos zonoms, pavyzdžiui, Antverpenui ir Gentui, bet ne Briuseliui, kuriam reikia atskiros.

Su pargabenimo numeriais šis modelis pasiekia savo ribą: registracijai reikia numerio ir dokumentų, kurie atsiranda tik paėmimo dieną. Ar trumpalaikius ar eksporto numerius apskritai galima užregistruoti ir ar registracija bus laiku patvirtinta, neaišku. Be to, registracija galioja konkrečiam numeriui; su nauju numeriu iš savo šalies turėsite registruotis iš naujo, kai vėl ten važiuosite.

Kamera ir registras

Trečiasis modelis vairuotojui patogiausias, o planavimui — sunkiausiai nuspėjamas. Kamera nuskaito numerį, sistema užklausia automobilio duomenis — vietinių automobilių atveju savo šalies registre, užsienio automobilių — per transporto priemonių registrų duomenų mainus, kiek jie tam numatyti. Nieko nepastebite nei įvažiuodami, nei vėliau, kol ateina laiškas — arba neateina.

Kokia slanki riba su antruoju modeliu, rodo viena detalė: automobiliams su Nyderlandų numeriais Belgijoje registruotis nereikia, nes abiejų šalių registrai sujungti. Ten, kur registrai keičiasi duomenimis, registracijos nereikia.

Tai, ką registras pateikia apie užsienio automobilį, ne visada yra Euro norma. Jei jos nėra, ir čia klasifikuojama pakaitiniu būdu, dažnai pagal pirmosios registracijos datą. Su pargabenimo numeriu dar mažiau aišku, ką galima užklausti: numeris egzistuoja visai neseniai, ir ar už jo esantys automobilio duomenys pasiekiami visi, nežinote.

Todėl tai, kad bauda neatėjo, nėra patvirtinimas, kad viskas buvo tvarkoje. Klausimas ne tai, ar kamera jus užfiksuos, o tai, ar jūsų automobiliui buvo leista įvažiuoti į zoną — ir į jį atsakote prieš kelionę, ne po jos.

Pargabenimo numeriai ir zonos

Pargabenimo ar eksporto numeriai nė vienoje zonoje nesuteikia laisvo leidimo. Taisyklės taikomos automobiliui, o ne numerio tipui. Kai kurios šalys numato išimtis tam tikrų tipų numeriams, pavyzdžiui, senoviniams automobiliams; tačiau nepasikliaukite išimtimi, kurios neradote raštu pas atsakingą instituciją.

Pargabenimą sunkina derinys: numeris atsiranda tik paėmimo dieną, jo dokumentai laikini, o lipdukui ar registracijai abiejų reikia anksčiau. Zonoje, kurioje privalomas lipdukas, net normą atitinkantis automobilis be lipduko įvažiuoti negali — įrodymas yra lipdukas, o ne vien norma.

Planuojant reikėtų atsižvelgti ir į nakvynę. Miestų viešbučiai dažnai yra pačiame zonos viduryje. Kas nakvoja kelyje, renkasi nakvynę miesto pakraštyje ar prie greitkelio, su stovėjimo aikštele, ir taip išvengia to vieno pravažiavimo per miestą, kuris sugriauna visą planą.

Maršrutas, aplenkiantis zonas

Gera žinia: greitkeliai ir aplinkkeliai dažniausiai eina aplink zonas, o ne per jas. Mažos taršos zonos paprastai apima miesto centrą arba teritoriją žiedinio kelio viduje; ar pats žiedas priklauso zonai, kiekviename mieste skiriasi. Šiek tiek pasiruošus, kelionę namo per kelias šalis galima suplanuoti nė karto neįvažiuojant į zoną.

  • Nustatykite maršrutą ir patikrinkite kiekvieną miestą, taip pat tą, kuriame norite tik įsipilti degalų, įkrauti automobilį ar pernakvoti.
  • Kiekvienai šaliai susiraskite oficialų šaltinį — miestą, regioną ar atsakingą ministeriją — o ne apžvalgą iš antrų rankų.
  • Jei paėmimo vieta yra zonoje, susitarkite dėl perdavimo už jos ribų arba leiskite automobilį išvežti priekaba; kaip krovinys jis pats nevažiuoja, tuomet svarbus velkantis automobilis.
  • Navigacijos nustatymas mažos taršos zonoms padeda, bet jis nėra išsamus ir nepakeičia žvilgsnio į miesto svetainę.
  • Pasilikite pargabenimo dokumentus, degalų ir viešbučio kvitus; vėliau jie parodys, kur ir kada buvote.

Susiję automobiliai pasiūloje

Daugiau straipsnių